Naujoji Andalūzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis - apie administracinį vienetą dabartinėje Argentinoje ir Urugvajuje. Apie administracinį vienetą Venesueloje, žiūrėkite straipsnį Naujosios Andalūzijos provincija
Naujosios Andalūzijos gubernija
Gobernación de Nueva Andalucía
1534 – 1544 Flag of Cross of Burgundy.svg
Cedulas1534-1539.png
Naujoji Andalūzija (antra nuo apačios)
Valstybė: Ispanijos imperija
Audiencija: Panamos audiencija (1538-1543)
Administracinis centras: Buenos Airės (nuo 1536)

Naujoji Andalūzija (isp. Nueva Andalucía) – Ispanijos imperijos gubernija, įkurta Karolio V nurodymu 1534 m. ir egzistavusi iki 1544 m., kol nebuvo pakeistas jos pavadinimas. Oficialiai gubernijai priklausė didelės teritorijos dabartinėje Argentinoje, šiaurės Čilėje, pietų Brazilijoje, o taip pat Urugvajus, tačiau realiai buvo kontroliuojama tik mažytė teritorija prie La Platos žemupio.

Gubernija įsteigta po Tordesiljo sutarties, 1534 m. oficialiai padalinus Pietų Ameriką tarp Ispanijos ir Portugalijos. Savo valdas Ispanija sudalino į keturias gubernijas. Tuo metu nė viena iš Naujosios Andalūzijos teritorijų nebuvo kontroliuojama. Pirmuoju jos adelantadu (valdytoju ir kolonizatoriumi) paskirtas Pedro de Mendoza.

Oficialiai teritorija driekėsi 200 lygų į pietus nuo Diego de Almagro valdomos Naujojo Toledo gubernijos, tačiau realiai kolonizuojamas buvo tik La Platos baseinas. 1542 m. įkūrus Peru vicekaralystę, Naujoji Andalūzija perėjo šios žinion ir pervadinta į La Platos ir Paragvajaus guberniją.

Valdytojai[taisyti | redaguoti kodą]