Ispanijos Vakarų Indijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Santo Domingo karališkoji audiencija
Audiencia y Cancillería Real de Santo Domingo en la Isla Española
Blank.png
 
Blank.png
1526 – 1853 Flag of the Dominican Republic (up to 1844).svg
Moll - A Map of the West-Indies.png
Valstybė: Naujosios Ispanijos vicekaralystė
Administracinis centras: Santo Domingas (1511–1799; 1812–1853)
Puerto Prinsipė (1799–1812)
Generalkapitonijos: 2 (iki 1582), 3 (1582), 1 (1838)
Oficialios kalbos: ispanų

Ispanijos Vakarų Indijos, dar vadinamos Ispanijos Vest Indijos, Ispanijos Antilai (isp. Las Antillas Occidentales) – Ispanijos kolonija Karibų jūros regione, viena iš keleto Vakarų Indijomis vadintų kolonijinių valdų.

Ši teritorija nuo 1492 m. buvo administruojama kaip Indijų vicekaralystė, o nuo 1526 m. kaip Santo Domingo audiencija (isp. Audiencia y Cancillería Real de Santo Domingo en la Isla Española), kuri nuo 1535 m. priklausė Naujosios Ispanijos Vicekaralystei. XVI a. pabaigoje ji susidėjo iš trijų administracinių vienetų, generalkapitonijų: Puerto Riko, Kubos ir Santo Domingo.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo pati pirmoji Ispanijos (ir apskritai Europos) įkurta kolonija Naujajame pasaulyje. Ji oficialiai paskelbta 1492 m., pirmosios Kolumbo kelionės metu, kuomet buvo įkurta Indijų vicekaralystė. Kolumbo brolis Bartolomėjus Espanjoloje įkūrė pirmąjį europiečių miestą Naujajame pasaulyje – Santo Domingą, tapusį kapitonijos (vėliau ir audiencijos) sostine. Vėlesni konkistadorai plėtė kolonijos teritorijas. 1508 m. Juan Ponce de León užkariavo Puerto Riką, o 1511 m. Diego Velázquez de Cuéllar – Kubą.

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Karibai-orn.png
Karibų istorija
Aravakai, Karibai
Ispanijos Vakarų Indijos
Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
Kitų šalių Vakarų Indijos:
Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
Dabartiniai politiniai junginiai:
CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos

1511 m. Ferdinando V karališkuoju dekretu Santo Dominge buvo įsteigta pirmoji Naujojo Pasaulio audiencija, apėmusi vykdomosios ir teisminės valdžios funkcijas, kuri apjungė Santo Domingo ir Kubos generalkapitonijas. Pirmuoju prezidentu paskirtas Diegas Kolumbas, tačiau dėl jo pablogėjusių santykių su karaliumi, nepradėjo valdyti. Audiencija dar kartą įkurta 1526 m. Karolio I įsakymu. Buvo nustatyta, kad audiencijos prezidento pareigas automatiškai eis Santo Domingo generolas kapitonas.

Nors Santo Domingas buvo pagrindiniu ispanų avanpostu vykdant užkariavimus žemyne ankstyvuoju laikotarpiu, Ispanams užkariavus Actekus, o vėliau ir Peru, jų dėmesys persikėlė į žemynines teritorijas. Ten įkurtos naujos audiencijos: Meksiko karališkoji audiencija (1527), atsakinga už teritorijas Šiaurės Amerikoje, ir Panamos karališkoji audiencija (1538), atsakinga už teritorijas Pietų Amerikoje. Santo Domingo audiencija liko atsakinga už Karibų jūros salas ir šiaurinę Pietų Amerikos pakrantę, tačiau dėmesys jai labai stipriai mažėjo. Kuomet 1535 m. žemyne įkurta Naujosios Ispanijos vicekaralystė, Santo Domingo audiencija priskirta jai.

Teritoriniai praradimai[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanijos teritorijos (raudonos) Karibuose 1700 m.

Iš pradžių audiencijos ribos buvo neaiškios, tačiau de jure Ispanija jai prisiskyrė visas Karibų jūros salas, nepaisant to, kad realiai kontroliavo tik didesniąsias ir neturėjo jokios valdžios mažesniosiose. Dėmesio sumažėjimas nuo XVI a. pabaigos lėmė išaugusius Britų imperijos, Prancūzijos, Nyderlandų interesus Ispanijos Vakarų Indijų atžvilgiu. Gana greitai įsitvirtinusios centrinės valdžios nekontroliuojamose Mažosiose Antilų salose, naujosios kolonijinės valstybės sudarė konkurenciją Ispanijai, pamažėle atplėšdamos jos valdomas teritorijas.

Svarbiausi teritoriniai praradimai buvo šie:

Kubos ekspansija ir pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Audiencija (žemėlapyje – generalkapitonija) didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu (1795 m.)

Kubos generalkapitonija tapo gerokai stipresnė už kitas dvi, ir XVIII a. vykdė ekspansiją į žemyną. Didžiausio išsiplėtimo laikais (1764–1803) Kuba valdė Floridos ir Luizianos provincijas Šiaurės Amerikoje.

Vietoj to, 1795 m. Prancūzija užėmė audiencijos sostinę Santo Domingo saloje, Trinidadas atiteko Britų imperijai 1797 m. Dėl to 1799 m. audiencijos sostinė buvo perkelta į Kubos salą, į Puerto Prinsipės miestą, kur išbuvo 1799–1812 m. Tuo metu audiencija buvo vadinama Puerto Prinsipės karališkąja audiencija (angl. Real Audiencia de Puerto Príncipe). Vėliau ji buvo sugrąžinta į Santo Domingą.

XIX a. audiencijos ribos traukėsi, kadangi buvo prarasta Luiziana ir Florida. 1831 m. Puerto Riko generalkapitonija paversta atskira Puerto Riko audiencija, 1838 m. Kubos generalkapitonija paversta atskira Kubos audiencija. Nuo tada audiencijos teritorija sutapo su Santo Domingo generalkapitonijos teritorija. 1844 m. Dominikos Respublikai paskelbus nepriklausomybę, audiencija nebeturėjo savo teritorijų ir buvo panaikinta 1853 m.

Paskutinės Ispanijos teritorijos Vest Indijoje prarastos 1898 m., kuomet Kuba ir Puerto Rikas atiteko JAV po Ispanijos-Amerikos karo (Paryžiaus sutartis).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]