Babilonas (miestas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Babilonas – senovės miestas prie Eufrato. Apie 2000 m. pr. m. e. Hamurapis Babiloną padarė savo valstybės, kuri imta vadinti Babilonija, sostine. Babilonas buvo dievo Marduko kulto centras.
Miestas daug kartų buvo sugriautas ir atstatytas. Naujosios Babilonijos karalystės, o ypač Nabuchodonosaro, laikais miestas tapo ypač prašmatnus (pvz., „kabantieji sodai“). Persijos laikais buvo trečiąja valstybės sostine. 331 m. pr. m. e. nukariavo Aleksandras Makedonietis. Seleukidų laikais, Seleukui I įkūrus Babilono konkurentą miestą Seleukiją, Babilono reikšmė ėmė smukti ir miestas savo reikšmės nebeatgavo. Babilono griuvėsiai atrasti ir pradėti kasinėti nuo XIX a. vidurio. Vikiteka
