Aleksandras IV Makedonietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras IV Makedonietis
sen. gr. Ἀλέξανδρος Aἰγός
Faraonas
Alexander The Greate and Roxane by Rotari 1756.jpg
Aleksandras Didysis ir Roksana
Egipto makedoniečių dinastija
Gimė: 323 m. pr. m. e.
Mirė: 309 m. pr. m. e.
Tėvas: Aleksandras Makedonietis
Motina: Baktrijos princesė Roksana
Faraonas
Valdė: 323 m. pr. m. e. - 309 m. pr. m. e.
Pirmtakas: Aleksandras Makedonietis
Įpėdinis: Ptolemėjas

Aleksandras IV Makedonietis (sen. gr. Ἀλέξανδρος Aἰγός; 323309 m. pr. m. e.) – Aleksandro Didžiojo ir Baktrijos princesės Roksanos sūnus. Paskutinis Egipto makedoniečių dinastijos atstovas. Jis buvo nužudytas Aleksandro Didžiojo įpėdinių diadochų, kai šie varžėsi tarp valdžios. Jam mirus Egipto sostą paveldėjo Ptolemėjai.

Gimimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi Roksana buvo nėščia, kai jos vyras mirė, o kūdikio lytis buvo nežinoma, kilo nesutarimų Makedonijos kariuomenėje dėl eiliškumo paveldint sostą. Tuo metu, kai pėstininkai palaikė kūdikio dėdę, Filipą III (kuris buvo ir silpno būdo, ir neteisėtas), Perdikas, elitinių Lydinčių raitininkų vadas, įtikino juos laukti viltyje, kad Roksanos būsimas vaikas bus vyras. Frakcijos rado kompromisą, nuspręsdamos, kad Perdikas vadovaus Imperijai kaip regentas tuo metu, kai Filipas viešpatautų, bet tiktai kaip nominalus vadovas be tikrosios jėgos. Jei vaikas būtų vyras, tai jis būtų karalius. Aleksandras IV gimė 323 pr. m. e. rugpjūčio mėnesį.

Regentystė[taisyti | redaguoti kodą]

Po sunkios regentystės, karinės nesėkmės Egipte ir maišto kariuomenėje, Perdikas buvo nužudytas savo aukštesniųjų karininkų, gegužę arba birželį 321, ar 320 m. pr. m. e. (problemos su Diodoro chronologija, dėl kurios tiksli data nėra aiški), todėl Antipatras tapo naujuoju regentu Triparadisaus Padalijime. Jis pasiėmė su savim Roksaną ir du karalius į Makedoniją aplikdamas Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes, tokiu būdu palikdamas ankstesnes sritis Egipte ir Azijoje satrapų kontrolėje (žr. diadochi). Kai Antipatras mirė 319 m. pr. m. e., jis paliko Polyperchoną, Makedonijos generolu, kuris tarnavo Filipui II ir Aleksandrui Didžiajam, kaip jo įpėdinis, valdžia buvo perduota jo sūnui, Kasandrui.

Pilietinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Kasandras susijungė su Ptolemėjumi Soteru, Antigonu ir Euridike, karaliaus Filipo Arrhidaeuso, ambicinga žmona, ir paskelbė karą prieš Regentus. Polyperchonas susijungė su Eumenene ir Olympia. Nors Polyperchonui pirmiausia sekėsi, užkariaujant Graikijos miestų kontrolę, jo flotilė buvo sunaikinta Antigono 318 m. pr. m. e.. Kai, po mūšio, Kasandras paėmė Makedonijoj absoliučią kontrolę, Polyperchonas buvo priverstas pabėgti į Epirą, sekant iš paskos Roxanai ir jaunajam Aleksandrui. Po kelių mėnesių, Olimpia sugebėjo įtikinti savo giminaitį Epire – Ekidią užgrobti Makedoniją su besislapstančiu Polyperchonu. Kai Olimpia užėmė lauką, Euridikės kariuomenė atsisakė kovoti prieš Aleksandro motiną ir dezertyravo į Olimpiją, po kurio Polyperchonas ir Ekidijas užimė Makedoniją. Filipas ir Euridikė buvo sulaikyti ir jiems buvo įvykdyta mirties bausmė gruodžio 25-ąją, 317 m. pr. m. e., palikdami Aleksandrą IV karaliumi, visiškoje Olimpijos kontrolėje, kadangi ji buvo jo regentė. Kasandras sugrįžo kitais metais (316 m. pr. m. e.), užkariaudamas Makedoniją dar kartą. Olimpija buvo nedelsiant nužudyta, tuo metu, kai karalius ir jo motina buvo paimti į nelaisvę ir laikyti citadelėje Amfipolyje, Glauciaus priežiūroje.

Trečiasis Diadochų Karas baigėsi311 m. pr. m. e., , kai buvo sudaryta bendra taika tarp Kasandro, Antigono, Ptolemėjaus, ir Lisimacho. Taikos sutartis pripažino Aleksandro IV teises ir aiškiai išdėstė, kad, kai jaunasis Aleksandras sulauks pilnametystės, jis seks po Kasandro kaip naujasis valdovas.

Mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Po sutarties, Argiečių dinastijos gynėjai pradėjo skelbti, kad Aleksandras IV turi dabar gauti pilną galią ir kad regentas nebėra daugiau būtinas. Kasandro atsakymas buvo galutinis: pagal jo įstatymą, 309 m. pr. m. e. buvo įsakyta, kad Glaucijus slaptai nužudytų 13 metų Aleksandrą IV ir jo motiną. Nurodymai buvo atlikti, ir jie buvo abu nunuodyti. Manoma, kad vienas iš karališkųjų kapų, atrastų archeologo Manolio Andronikos taip vadinamame "Didžiajame Tumulus" Verginoje 1977/8 priklauso Aleksandrui IV.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]