Žemutinės Burgundijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žemutinės Burgundijos karalystė
Frankų imperijos sub-karalystė
Blank.png
855 m. – 933 Blank.png
Location of
Žemutinės Burgundijos karalystė (oranžinė) 888 m.
Sostinė Vjenas, Arlis
Kalbos Frankų kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Lotaro karalystės padalinimas 855 m.
 - Susijungimas su Aukštutine Burgundija 933 m.

Žemutinės Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, viena iš Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi iki 933 m. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinius Provanso, Dofinės, Savojos regionus bei gretimas sritis Italijoje. Kitaip dar vadinama Cisžuranine Burgundija ar tiesiog Cisžuranija, dėl to, kad buvo į pietus nuo Žuros kalnų. Be to, karalystė dar vadinama Provanso karalyste.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Trys Burgundijos. Žemutinė Burgundija pažymėta oranžine spalva.

Prielaidos karalystės atsiradimui susiklostė, kai 855 m. Lotaras padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Vidurinę jos dalį, į pietus nuo Alpių gavo sūnus Karolis Provansietis. Po pastarojo mirties 863 m. karalystė laikinai panaikinta, ir jos teritorijas pasidalino broliai Lotaras II ir Liudvikas II Italas. Prie Italijos karalystės prijungtoji Burgundijos dalis 875879 m. perėjo Vakarų Frankų karaliams.

879 m. mirus Vakarų Frankų karaliui Liudvikui II, Provanso diduomenė atsisakė vėl rinkti jo įpėdinį karalių, ir vietoj to karaliumi išsirinko tuometinį vietininką Boso, kuris tapo pirmuoju ne Karolingų dinastijos karaliumi Frankų imperijoje. 880 m. du Vakarų frankų karaliai bandė atkurti valdžią Provanse, vėliau tai bandė padaryti ir Karolis Storasis, tačiau tai jiems nepavyko. Nors Boso teritorijos kuriam laikui susitraukė, sostinė Vjenas nepasidavė.

887 m. Žemutinės Burgundijos sostą paveldėjo Boso sūnus Liudvikas Aklasis. Jis 900 m. buvo išrinktas Italijos karaliumi, o 901 m. tapo Romos imperatoriumi. Tačiau 905 m. jis buvo apakintas ir išvytas iš Italijos. Sugrįžęs į Žemutinę Burgundiją, jis valdyme buvo priverstas pasitikėti savo patikėtiniu Hugu Arliečiu, kuris palaipsniui įgijo valdžią visoje karalystėje ir 911 m. perkėlė sostinę į savo tėvoniją Arlio mieste.

Hugas buvo susigiminiavęs su Aukštutinės Burgundijos valdovais, nes pastarosios karaliaus našlė 912 m. ištekėjo už jo. Kai Aukštutinės Burgundijos sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo Italijos karaliumi, jo interesai susikirto su patėviu Hugu Arliečiu. Šis 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.

Karaliai[taisyti | redaguoti kodą]