Prilepo karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Прилепско краљевство
Prilepo karalystė
Serbijos imperijos vasalė (1355-1371)
Osmanų imperijos vasalė (1371-1395)
Supposed Serbian Empire flag.svg
1355 – 1395 Flag of the Ottoman Empire (1453-1517).svg

Herbas of Prilepo karalystė

Herbas

Location of Prilepo karalystė
Prilepo žemė (žalia) suirusioje Serbijos imperijoje 1378 m.
Sostinė Prilepas
Kalbos Senoji bažnytinė slavų kalba
Valdymo forma monarchija
Serbų ir graikų karaliai
 1355-1371 Vukašinas Mrnjavčevičius
 1371–1395 Markas Mrnjavčevičius
Istorija
 - Atskilo nuo Serbijos 1355
 - Prijungta prie Osmanų imperijos 1395 m.

Prilepo karalystė (serb. Прилепско краљевство = Prilepsko kraljevstvo, maked. Прилепско кралство), dar žinoma kaip Prilepo žemė, Marko žemė − trumpai egzistavusi viduramžių valstybė Balkanuose, viena iš Serbijos imperijos įpėdinių, buvusi šiuolaikinės vakarų Makedonijos teritorijoje. Iki 1371 m. ji valdė ir dabartinio Kosovo teritoriją.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Makedonija-orn.png
Makedonijos istorija
Pajonija
Bizantijos imperija
Slavai berezitai
Pirmoji Bulgarijos imperija
Bizantija (Bulgarijos tema)
Lotynų imperija > Epyro despotija
Antroji Bulgarijos imperija
Serbijos imperija:
Prilepo karalystė, Velbuždo desp.
Osmanų imperija (Rumelijos ejaletas)
Bulgarijos egzarchatas
Serbijos karalystė (Pietinė Serbija)
Jugoslavijos karalystė (Vardaras)
Albanija, Bulgarija
Jugoslavija (Makedonija)
Makedonija

Valstybės įkūrėjas Vukašinas Mrnjavčevičius (1320–1371) buvo kilęs iš serbų bajorų, o jo tėvas Mrnjava minimas gyvenęs Trebinės mieste. Jo sūnūs Vukašinas ir Jovanas augo Livno mieste. Kuomet Serbijos imperija plėtėsi į pietus, vietos valdytojai graikai buvo keičiami serbų kilmės vietininkais (namažai jų buvo kilę iš Zahumljės ar Travunijos). Tarp jų buvo ir Vukašinas, kuris apie 1350 m. paskirtas Prilepo valdytoju. Dėl savo asmeninių savybių Vukašinas greitai iškilo regione, ir 1355 m. mirus Serbijos imperatoriui, tapo vienu galingiausių serbų kilmės kunigaikščių, de facto nepriklausomas nuo centrinės valdžios.

Pasinaudodamas Serbijos silpnumu, Vukašinas gavo iš imperatoriaus despoto titulą, o 1365 m. karūnuotas Serbų ir graikų karaliumi, taip oficialiai tapdamas antruoju žmogumi imperijoje. Jo žemės apėmė didžiąją dalį Makedonijos su Prilepo, Skopjės miestais, ir Kosovą su Prizrenu, Priština, Novo Brdu.

Sudaręs sąjungą su broliu Jovanu (kuris tuo metu buvo Serių valdytojas), Vukašinas susidūrė su Osmanų imperijos armija 1371 m. Maricos mūšyje, kuriame patyrė pralaimėjimą ir žuvo. Po šio mūšio jo valdas ir karaliaus titulą paveldėjo sūnus Markas Mrnjavčevičius, kuris buvo priverstas pripažinti Osmanų valdžią. Tais pačiais metais mirus Serbijos imperatoriui, Markas oficialiai tapo imperijos paveldėtoju, tačiau jo nepripažino kiti serbų didikai, todėl Markas liko valdyti savo vietinėje valstybėlėje. Būdamas silpnas ir nebeturėdamas armijos, jis greitai neteko savo šiaurinių teritorijų, kurias pasiglemžė Brankovičiai (Prizreną, Pečą, Skopję) ir Lazarevičiai (Prištiną).

Būdamas Osmanų vasalu, Markas buvo priverstas siųsti savo karius remdamas osmanų užkariavimus prieš krikščionis. Markas pats dalyvavo mūšiuose. Viename jų, 1395 m. Rovinos mūšyje prieš Valakiją, jis žuvo. Jo karalystė buvo panaikinta ir inkorporuota į Osmanų imperiją. Čia suformuotas Ochrido sandžakas.