Moravijos Serbija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Моравска Србија
Moravijos Serbija
Osmanų imperijos vasalė (1389-1402)
Supposed Serbian Empire flag.svg
1373 – 1402 Blank.png

Lazaro herbas of Moravijos Serbija

Lazaro herbas

Location of Moravijos Serbija
Moravijos Serbija (violetinė) suirusioje Serbijos imperijoje 1378 m.
Sostinė Kruševacas
Kalbos Senoji bažnytinė slavų kalba
Valdymo forma monarchija
Serbijos kunigaikščiai
 1371—1389 Lazaras Hrebeljanovičius
 1389—1402 Steponas Lazarevičius
Istorija
 - Atskilo nuo Serbijos 1373
 - Tapo despotija 1402 m.

Moravijos Serbija (serb. Моравска Србија = Moravska Srbija) − trumpai egzistavusi viduramžių valstybė Balkanuose, viena iš Serbijos imperijos įpėdinių, buvusi šiuolaikinės rytų Serbijos ir Kosovo teritorijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Serbija-orn.png
Vakarų Balkanų istorija
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo
Ilyrija, Mezija
Bizantijos imperija
Serbų kunigaikštystės (župos):
Raška
Bizantija (Sirmijaus tema)
Duklia > Serbijos DK
Serbijos karalystė > Serbijos imperija
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai
Serbijos despotija
Osmanų imperija
Rumelijos, Nišo ejaletai
Moderniosios Serbijos istorija:
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės
Serbijos, Juodkalnijos karalystės
Jugoslavijos karalystė
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija
Serbija, Juodkalnija, Kosovas

Valstybės įkūrėjas buvo Lazaras Hrebeljanovičius (1329 – 1389), kilęs iš Novo Brdo miesto. Jis tarnavo Serbijos imperatoriaus rūmuose, tačiau prasidėjus vidinei suirutei, apie 1363 m. paliko sostinę ir persikėlė gyventi į provinciją. Tuo metu didžiumą imperijos dalinosi įtakingi hegemonai: Vukašinas Mrnjavčevičius, Jovanas Uglješa (pietuose), Nikola Altomanovičius (vakaruose), Brankas Rastislaličius (šiaurėje). Kadangi Lazaro tėvoniją tuo metu valdė Vukašinas, Lazaras įsitvirtino menkai serbizuotame ir kontroliuojamame Pomoravljės regione, nors nėra aišku, kuris miestas tapo jo pagrindine tvirtove. 1371 m. Lazaras buvo pirmą kartą tituluotas kunigaikščiu.

1371 m. Maricos mūšyje serbai pralaimėjo Osmanų imperijai, o Mrnjavčevičiai broliai žuvo. Todėl jų teritorijos tapo Osmanų vasalėmis. Tais pačiais metais mirė Serbijos imperatorius, o likę hegemonai dalijosi imperijos likučius. Pasinaudodamas proga, Lazaras prisijungė rytinį Kosovą su Novo Brdo ir Prištinos miestais. Kitais metais, sudaręs sąjungą su Bosnijos banu ir Vuku Brankovičiumi, užpuolė svarbiausią konkurentą Nikolą ir jį sutriuškino 1373 m. Jo sąskaita Lazaras ne tik praplėtė savo valdas, bet ir tapo svarbiausiu serbų kunigaikščiu. Jis sutramdė vietinius feodalus ir iki 1379 m. sukūrė stiprią valstybę, kuri šiaurėje siekė Dunojų. Ji ne tik buvo didžiausia iš visų Serbijos imperijos įpėdinių, bet ir pasižymėjo gera organizacija, o, be to, buvo atokiausiai nuo Osmanų imperijos grėsmės. Jos sostine tapo Kruševacas, bet kiti svarbūs miestai buvo Nišas, Rudnikas, Užicė, Novo Brdas ir kt.

Nuo 1381 m. Osmanai puldinėjo ir Lazaro žemes, kas ilgainiui vedė į 1389 m. Kosovo mūšį, kuriame jėgas su Lazaru suvienijo Brankovičių žemė ir Bosnijos karalystė. Jo metu serbams pavyko sulaikyti osmanų invaziją, tačiau žuvo kunigaikštis Lazaras ir išžudyta didžioji jo armijos dalis. Moravijos Serbiją paveldėjo vyriausias (tuo metu mažametis) Lazaro sūnus Steponas Lazarevičius, kurio regente tapo motina Miliča.

Pavojuje atsidūrusią karalystę iš šiaurės užpuolė Vengrija, todėl 1390 m. regentė buvo priversta priimti Osmanų vasalitetą. Serbų kariuomenės buvo siunčiamos padėti turkams 1394, 1395, 1396 ir 1402 m. Pastarajame, Angoros mūšyje, Osmanai patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš mongolus, kuo pasinaudojęs kunigaikštis Steponas titulavosi despotu ir pavertė savo kunigaikštystę Serbijos despotija.