Prieštankinis šautuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių 13,25 mm kalibro prieštankinis šautuvas Tankgewehr M1918.
Suomių 20 mm Lahti L-39
Tarybinis 14,5 mm prieštankinis šautuvas PTRS-41
Japonų 20 mm 97 tipo prieštankinis šautuvas

Prieštankinis šautuvas (angl. anti-tank rifle; vok. Panzerbüchse; rus. противотанковое ружьё) – stambaus kalibro šautuvas, skirtas pramušti šarvuotų kovos mašinų bei tankų šarvus.

Prieštankiniai šautuvai imti naudoti Pirmajame pasauliniame kare prieš tankus, masiškai buvo gaminami Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Antrojo pasaulinio karo metu šių šautuvų galimybės tapo pernelyg menkos (tankų šarvai tapo pernelyg stori), todėl juos pakeitė ginklai, šaudantys kumuliaciniais užtaisais (vokiečių Panzerschreck, Panzerfaust, amerikiečių Bazooka).

Stambaus kalibro šaunamieji ginklai, kaip kovos su lengvai šarvuotomis mašinomis priemonė neišnyko, šią funkciją atlieka dvi šaunamųjų ginklų (ne granatsvaidžių) klasės:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Stambaus kalibro graižtviniai šautuvai su galingomis kulkomis atsirado apie 1800 m. kaip medžiokliniai ginklai stambiems žvėrims (drambliams, raganosiams, buivolams) medžioti. Prieštankiniai šautuvai savo savybėmis buvo panašius į šiuos šautuvus.

Pirmasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji britų tankai Mark I, „malę“ vokiečių tranšėjas, buvo neįveikiami paprastų šautuvų ugniai. Neperšaunami buvo ir Pirmajame pasauliniame kare naudoti šarvuotieji automobiliai, tačiau jie fronte buvo reti dėl prasto pravažumo raižytoje vietovėje, per apkasus. Tankus ir šarvuotuosius automobilius buvo galima pamušti patranka, minosvaidžiu ar granatomis. Tačiau pėstininkams trūko nešiojamo ginklo, kuris pamuštų tankus iš toli.

Vokietijos kariuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžioje vokiečių kariuomenė ėmė naudoti specialiai sukurtus šovinius su šarvamuše kulka (kulka vadinta K kulka, o šovinius vokiškai vadino Patrone SmK Kurz 7,92 mm), kurie tiko šaudyti iš paprasto šautuvo. Šie šoviniai turėjo sustiprintą parako užtaisą, o kulka turėjo plieninę šerdį. Šių šovinių kulkos su 30 % tikimybe pramušdavo pirmųjų tankų 8 mm storio šarvą, jei pataikydavo statmenai šarvo paviršiui. Šie šoviniai šautuvams nelabai tiko, nes:

  • gadino šautuvų vamzdžius, šie greičiau išdildavo.
  • didelis parako dujų slėgis kartais įstrigdydavo šautuvo užraktą, kurį išlaisvinti būdavo galima tik daužant užrakto svirtį. Daužymas kartais neleisdavo normaliai išmesti iššautą gilzę, nes ekstraktoriaus dantukas nuplėšdavo šovinio dugnelio kraštą, ir gilzė likdavo lizde.
  • didelis parako dujų slėgis suardydavo senesnių šautuvų šovinio lizdą, kas nepataisomai sugadindavo šautuvą, o galėdavo sužeisti ar nukauti šaulį.

Dėl šių priežasčių šarvamušiai šoviniai su K kulkomis buvo nemėgstami, tačiau pėstininkams duodavo šansą pramušti šarvą ir sužeisti ar nukauti vieną kitą tankistą. Šoviniai su K kulkomis buvo brangesni, todėl juos duodavo tik geriems šauliams, kurie galėjo efektyviai juos panaudoti. Pagrindinis būdas kovoti su tankais buvo apšaudyti artilerija ar užmėtyti granatomis.

Netrukus ėmė gaminti tankus su storesniais šarvais, tad šarvamušių 7,92 mm šovinių efektyvumas dar labiau krito, tačiau šie šoviniai tebebuvo pakankamai efektyvūs prieš senųjų modelių tankus ir prieš šarvuotuosius automobilius. Vokietija pirmoji sukūrė ir ėmė gaminti specializuotus stambaus kalibro šarvamušius Mauzerio šautuvus Tankgewehr M1918. Šis šautuvas buvo ankstesnių Mauser kompanijos šautuvų pritaikymo prieštankinei kovai rezultatas. Jo stambios kulkos su didele kinetine energija galėjo pramušti naujesniųjų tankų šarvus ir taip sustabdyti tankus. Šio šautuvo atatranka buvo labai stipri, nuo smūgio kartais lūždavo raktikaulis ar išnirdavo petys.

JAV kariuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmojo pasaulinio karo metais JAV sukurė pusės colio kalibro šovinį kovai prieš lėktuvus. Šis šovinys buvo panaudotas 1919 m. sukurtam stambaus kalibro JAV kulkosvaidžiui M1919 Browning (M1919 Browning machine gun), kuris vėliau buvo naudojamas ir kaip kulkosvaidis prieš lengvuosius tankus bei šarvuotąsias mašinas.

Antrasis pasaulinis karas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje daug valstybių naudojo stambaus kalibro prieštankinius šautuvus, kurių kulkų geitis buvo didelis (pvz., prieš APK populiarus britų 0,55 colio Boys prieštankinis šautuvas (.55 in Boys Anti-Tank Rifle). Tokie šautuvai buvo pakankamai veiksmingi prieš lengvuosius tankus (pvz., vokiškus Panzer I ir Panzer II).

Tankų šarvai toliau stiprėjo, ir vieno žmogaus nešiojami to meto stambaus kalibro šautuvai tankų šarvų ėmė nebeįveikti. Efektyvumo nebepakako net 20 mm (o tai jau praktiškai patrankinis kalibras, nemažai automatinių patrankų yra būtent 20 mm) prieštankiniams šautuvams. Prieštankiniai šautuvai imti naudoti tik kovai su lengvaisiais tankais, šarvuočiais, lengvais lauko įtvirtimais ir pan.

Prieštankiniais pėstininkų šaunamaisiais neartileriniais ginklais tapo reaktyviniai ir kitokie granatsvaidžiai, šaudę sviediniais su kumuliaciniais užtaisais (JAV bazuka, Vokietijos Panzerschreck, Panzerfaust, D. Britanijos PIAT).

TSRS kariuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Raudonoji Armija Antrajame pasauliniame kare naudojo dviejų modelių prieštankinius šautuvus – vienšūvį PTRD-41 ir dėtuvinį užsitaisantį PTRS-41. Šie šautuvai į karo pabaigą irgi prarado ginklo kovai su vidutiniais tankais funkcijas. TSRS APK metais neturėjo bazukos tipo ginklų (karo pabaigoje kartais naudodavo trofėjinius vokiečių Panzerfaust’us).

Korėjos kare PTRS-41 ir PTRD-41 naudojo Kinijos ir Š. Korėjos kariuomenė, kadangi neturėjo efektyvesnių prieštankinių ginklų.

Prieštankinių šautuvų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

1PK:

  • 7,92 mm šautuvas Mauser 1898 su šoviniais Patrone SmK Kurz 7.92 mm (Vokietija)
  • 13,25 mm Mauser Tankgewehr M1918 (Vokietija)

2PK: Suomija

  • 20 mm Lahti L-39

Japonija

  • 20 mm 97 tipo prieštankinis šautuvas (angl. Type 97 20 mm AT Rifle)

Vokietija

  • 7,92 mm Panzerbüchse 38 (PzB 38)
  • 7,92 mm Panzerbüchse 39 (PzB 39)

Lenkija

  • 35 m. pavyzdžio prieštankinis šautuvas (lenk. karabin przeciwpancerny wzór 35, kb ppanc wz. 35; angl. Anti-tank rifle, model 35)

TSRS

  • 14,5 mm PTRS-41 (rus. противотанковое ружье Симонова обр. 1941 г.; ПТРС-41)
  • 14,5 mm PTRD-41 (rus. противотанковое ружье Дегтярева обр. 1941 г.; ПТРД-41)

Šveicarija

  • 7,92 mm Solothurn MSS 41
  • 20 mm Solothurn S-18/100
  • 20 mm Solothurn S-18/1000
  • 20 mm Solothurn S-18/1100

Didžioji Britanija

  • .55 colio Boys prieštankinis šautuvas (angl. .55in Boys Anti-Tank Rifle)

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka