Graižtvinis šautuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Berdan II šautuvas
Mosin-Nagant 1891/30 m. šautuvas
SKS karabinas
AK-74 šautuvas

Graižtvinis šautuvas (rus. винтовка, angl. rifle) – rankinis ilgavamzdis šaunamasis ginklas su graižtviniu vamzdžiu, kurio ilgis paprastai viršija 70 kalibrų, skirtas šaudyti įrėmus buožę į petį.

Graižtviniai šautuvai būna kariniai, medžiokliniai ir sportiniai. Galima dar išskirti tarnybinius šautuvas, kuriuos naudoja policijos snaiperiai ir panašūs specialistai.

Kariniai šautuvai skirti priešui naikinti ugnimi (kulkomis), durtuvu ir buože.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji šaunamieji parakiniai ginklai su graižtvuotais vamzdžiais buvo pagaminti dar XV a. viduryje. Dėl grubios gamybos jie buvo dar netaiklūs, ir masiškai imti gaminti tik po 400 metų.

Pradžioje graižtviniai šautuvai buvo taiklių šaulių (dabar sakytume snaiperių) ginklai, tuo tarpu eiliniai pėstininkai šauliai naudodavo lygiavamzdžius šautuvus (muškietas), kurie šaudė apvaliomis švino kulkomis, kurių kalibras siekė iki 19 mm.

Napoleono karų metu D. Britanijos armijoje buvo keletas eksperimentinių dalinių, vadintų Rifles. Šie šaulių pulkai buvo naudojami kaip lengvieji pėstininkai (skirmishers) Ispanijoje ir Portugalijoje kovojant su Napoleono kariuomene. Jie buvo efektyvesni už panašius dalinius, ginkluotus muškietomis, nes šaudė toliau ir taikliau. Yra duomenų, kad tame kare 95-ojo Šaulių pulko šaulys Tomas Planketas (Thomas Plunkett) iš 400–600 m nušovė generolą Kolberą (Colbert).

XIX a. viduryje ginklų vamzdžių gamyba tiek ištobulėjo, kad graižtvinius vamzdžius buvo galima naudoti ir pigiems masiniams kariniams šautuvams. Muškietas ėmė keisti vienšūviai pro drūtgalį užtaisomi graižtviniai šautuvai. To meto (iki XX a. pradžios) šautuvai buvo labai ilgi (su durtuvu neretai siekdavo iki 2 m). Tokie šautuvai su durtuvais tikdavo kirstynėse gintis nuo kardais ginkluotų kavaleristų. Tuo tarpu patys kavaleristai ir kai kurios specialios kareivių grupės naudojo trumpesnius šautuvus karabinus.

Graižtviniai šautuvai Lietuvos kariuomenėje[taisyti | redaguoti kodą]

Atkurtos Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota Pirmojo pasaulinio karo šautuvais – rusiškais 7,62 mm 1891 m. Mosino šautuvais, vokiškais 7,65 mm 1898 m. mauzeriais[1], 7,9 mm angliškais enfieldais[2], [3] ir net japoniškomis 6,5 mm arisakomis 38.

1935–1939 m. buvo perkami belgiški karabinai FN Model 30[4] [5], kurie buvo žymimi Gedimino stulpais[6].

Dabartinė Lietuvos kariuomenė ginkluota 7,62 mm švediškais AK-4[7], 7,62 mm rusiškais AK-47, AK-47S, AKM, AKMS[8], 7,62 mm amerikietiškais M14[9], 5,56 mm amerikietiškais M16[10], 5,56 mm vokiškais G-36[11].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškas mokomasis plakatas(nuotrauka)
  2. Lietuvos kareivis su Enfieldo šautuvu
  3. Lietuvos kareiviai manevruose su Lee-Enfield šautuvais (1931)(nuotrauka)
  4. Chinese-marked Lithuanian FN Model 30 Short Rifle
  5. FN šautuvai kareivinėse(nuotrauka)
  6. Lietuviška žymė ant šautuvo
  7. Automatinis šautuvas AK-4
  8. Automatinis šautuvas AK-47(S) (AKM(S))
  9. Automatinis šautuvas M-14
  10. Automatinis šautuvas M-16
  11. Automatinis šautuvas G-36

Vikiteka