Raktikaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raktikaulio reljefo ypatybės
Raktikaulio reljefo ypatybės(2)

Raktikaulis (lot. clavicula) – ilgasis, ištemptos S raidės pavidalo kaulas. Kaulas lengvai apčiuopiamas beveik per visą jo ilgį tarp minkštųjų audinių ties kaklo ir krūtinės riba. Priekinis raktikaulio linkis matyti visai greta krūtinkaulio rankenos.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kaulas pavadintas pagal lotynišką pavadinimą lot. clavicula 'raktelis', kadangi pagrindinis kaulo judesys yra aplink savo ašį, tarsi rakinantis raktas.

Raktikaulio padėtis ir reljefo ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Kaulas guli skersinėje ašyje. Jo storasis galas atsikreipęs į krūtinkaulį ir vadinamas krūtinkauliniu galu, extremitas sternalis (1), kuriame yra sąnarinis paviršius (facies articularis sternalis, 8), skirtas susinerti su krūtinkaulio raktikauline įlanka(incisura clavicularis sterni). Visai greta krūtinkaulinio sąnarinio paviršiaus, apatiniame raktikaulio paviršiuje yra sekli įduba - šonkaulinio raiščio įspaudas (impressio ligamenti costoclavicularis, 2). Nuo šio įspaudo prasidėjęs bendravardis raištis riša raktikaulį su pirmuoju šonkauliu. Vidurinis kaulo trečdalis vadinamas kūnu (corpus claviculae, 6), yra vamzdžio pavidalo. Raktikaulio kūnas pakeitęs linkį iš priekio atgal pereina į suplokštėjusį petinį galą (extremitas acromialis, 3). Šiame gale išsiskiria plokščias petinis sąnarinis paviršius (facies articularis acromialis, 7), kuris yra skirtas susinerti su mentės petine atauga (acromion). Petinio galo viršutinis paviršius lygus, o apatinis gruoblėtas. Įstrižai apatinio paviršiaus, atgal nuo sąnarinio paviršiaus driekiasi trapecinė linija (linea trapezoidea, 4). Šios linijos pabaiga, beveik atitinkanti kaulo užpakalinio linkio viršūnę, vadinama kūginiu gumburėliu (tuberculum conoideum, 5). Nuo šių šiurkštumų prasideda raiščiai.

Kaulo orientavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kurios pusės turimas kaulas nustatome orientuodami jį taip, kad storgalis būtų nukreiptas į krūtinkaulį (medialiai), o nuo storojo galo prasidėjęs priekinis linkis - į priekį. Priekinio plokščiojo petinio galo gruoblėtas paviršius turi būti nukreiptas į apačią.

Raktikaulio vystymasis[taisyti | redaguoti kodą]

Raktikaulis ima kaulėti anksčiausiai iš visų kaulų, t. y., apie penktąją gemalo savaitę mezenchimos telkinyje užsimezga du (vidinis ir išorinis) pirminiai kaulėjimo centrai, kurie labai greitai (apie septintą gemalo savaitę) susilieja. Antriniai, krūtinkaulio ir petinio galų, centrai susiformuoja jau po gimimo, jaunystėje, apie 18-20 metus.

Raktikaulio dalių terminų lentelė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės raktikaulio dalys


Raktikaulio lūžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Raktikaulio lūžiai dažniausiai pasitaiko vaikų amžiuje. Būdingas žalios" šakutės lūžis dažniausiai tarp vidurinio ir išorinio raktikaulio trečdalio, rečiau ties viduriniu 1/3, rečiausiai lūžta išoriniam raktikaulio 1/3. Kartu su lūžiu dažnai būna akromioklavikulinio ir sternoklavikulinio sąnario subliuksacija ar dislokacija. Suaugusiesiems nedislokuoti lūžimai taip pat dažni ir jiems būdingas stabilumas. Vėlyvos dislokacijos retos. Geriausi gyjimo rezultatai gydant konservatyviai.

Raktikaulio lūžio priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Raktikaulis gali lūžti tiesioginės traumos metu - smūgis į peties sąnario sritį, krentant ant peties sąnario, tačiau dažniau lūžta netiesioginės traumos metu - krentant ant ištiestos ir atvestos rankos.

Raktikaulio lūžio simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Raktikaulio srities skausmas Raktikaulio srities patinimas Skausmas raktikaulio srityje judinant ranką Negalėjimas pajudinti rankos per peties sąnarį Raktikaulio srities kraujosrūva

Raktikaulio lūžio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Esant didelei traumuojančiai jėgai, lūžgaliai dislokauoja: - Proksimalinis raktikaulio galas tempiant m. sternocleidomastoideus dažnai pakeliamas į viršų; - Medialinis fragmentas- m. sternocleidomastoideus traukia proksimaline kryptimi; - Lateralinis fragmentas- m. deltoideus traukia žemyn, m. pectoralis major į medialinę pusę. Lūžimo vietoje matomas lokalus patinimas. Dažnai būna akivaizdi deformacija, pacientas kita ranka prilaiko traumuotą galūnę, skausmingi peties judesiai. Praėjus po traumos kelioms dienoms atsiranda poodinė kraujosrūva. Rentgeno nuotraukose matomas raktikaulio lūžis.

Raktikaulio lūžio gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas: 1. Ranka imobilizuoja Dezo tvarsčiu. 2. " Žiedai " ar Quoit metodas - iškerpamos siauros marlės juostos, maždaug 1 metro ilgio, vidurinė dalis išplatėjusi, pridedama vatos, viena juosta savo išplatėjimu dedama peties sąnario priekyje, taip pat padaroma ant kitos peties, laisvai galai surišami, padėjus tarp menčių medžiagos, kad neveržtų. 3. "Aštuoniukės tipo tvarstis"- pradžioje padedama vatos ar plonos medžiagos gabalai aplink peties sąnarį einant per pažastį. Ligonis sėdi ir pečius atitraukia atgal pradedama bintuoti "aštuoniukės" formos tvarstis, kryžiuojant "aštuoniukę" tarp menčių, norint sustiprinti patvarumą sukryžiavimo vieta surišama tarpusavyje.

Nesuaugimai reti gydant konservatyviai.

Operacinis gydymas taikomas:

  • atviriems lūžimai,
  • kai lūžimai susiję su neurovaskuliniais pažeidimais,
  • kai raktikaulio lūžimai susiję su mentės kaklo lūžimais,
  • kai fragmentai gali pradurti odą, didelis fragmentų poslinkis,
  • kai yra skausmingas nesuaugimas.

Raktikaulio lūžio veikliosios medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Diclofenac (Geriamieji) Ibuprofen (Geriamieji) Tramadol (Leidžiami) Lorazepam (Geriamieji) Tramadol (Geriamieji) Diclofenac (Geriamieji) Paracetamol (Geriamieji)

Raktikaulio lūžio komplikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

1. Traumos ar operacijos metu galima pažeisti poraktikaulines kraujagysles. 2. Petinio rezginio sužeidimas. 3. Žaizdos supūliavimas. 4. Raktikaulio osteomielitas. 5. Pseudoartrozė, sulėtėjusi lūžgalių konsolidacija.

Naudota literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Autorių kolektyvas “Žmogaus anatomija (I tomas)”. Vilniaus Universiteto leidykla 2008 metai. 178 - 179 psl.
www.VISIvaistai.lt



Vikiteka