Granata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Granata F1
Vokietijos armijos kareiviai metantys granatas Pirmojo pasaulinio karo vakarų fronte, prie Sedano.

Granata – mažas, rankinis sprogstamasis ginklas, skirtas naikinti žmones ir šarvuotąją techniką (prieštankinė granata) iš pakankamai artimo nuotolio. Žodis kildinamas iš granatmedžio vaisiaus prancūziško ar ispaniško pavadinimo. Šio augalo vaisius priminė ankstyvus granatų modelius. Dažniausiai granatos į taikinius mėtomos rankomis, tačiau egzistuoja ir specialūs įrenginiai ar ginklai, kurie palengvina ir patolina granatų mėtymą.

Žodžio kilmė[taisyti]

Žodis kilęs iš italų kalbos. Granata taip pavadinta dėl to, kad panaši į granato vaisių.[1]

Klasifikacija[taisyti]

Pagal paskirtį granatos skirstomos į:

  • prieštankines (fugasines, kumuliatyvines);
  • priešpėstines (skeveldrines, skeveldrines – fugasines);
    • gynybinės paskirties (didesnis užtaisas, daugiau skeveldrų, išsilaksčiusios skeveldros padengia didesnį plotą);
    • puolamosios (silpnesnis užtaisas, mažesnis skeveldrų skaičius ir padengimo plotas);
  • padegamąsias;
  • specialios paskirties:
    • dūmines;
    • apšviečiamąsias;
    • signalines;
    • šviesos ir triukšmo;
    • dujines;
    • kitos.

Istorija: Pirmasis granatą detaliai aprašė Leonardas Da Vinčis, ruošdamasis karui prieš turkų flotilę.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Рут М. Э. Этимологический словарь русского языка для школьников. Екатеринбург, 2007, 100 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1


Commons-logo.svg Vikiteka: Granata – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka