Petras Tarabilda
| Petras Tarabilda | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. birželio 29 d. Jočiūnai, Raguvos valsčius |
| Mirė | 1977 m. kovo 5 d. (71 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tėvas | Mykolas Tarabilda |
| Motina | Petronėlė Bruzgulytė-Tarabildienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Domicėlė Tarabildienė |
| Vaikai | Arūnas, Giedrė, Rimtas, Ramonas |
| Veikla | dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius |
Petras Tarabilda (1905 m. birželio 29 d. Jočiūnuose, Raguvos valsčius – 1977 m. kovo 5 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Troškūnų mokykloje, 1924–1931 m. Kauno meno mokykloje, grafikos studijoje. Nuo 1929 m. dirbo Kauno gimnazijose dailės mokytoju.
1935 m. vienas Nikolajaus Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėjų, valdybos narys, dalyvavo leidžiant draugijos žurnalą „Naujoji sąmonė“. Jo sukurta draugijos emblema, iliustracijos, plakatas.[1]
1937–1939 m. gilino žinias Paryžiaus dailės akademijoje ir privačioje P. Koleno mokykloje. 1939–1946 m. dėstė dailę Ukmergės mokytojų seminarijoje.
1944 m. įkūrė Ukmergės miesto muziejų, pirmasis muziejaus vadovas. 1945 m. surengta personalinė paroda Ukmergėje. 1946 m. grįžęs į Kauną, pradėjo dėstyti Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1949 m. tapo docentu. Už N. Rericho idėjų skleidimą 1950 m. pašalintas iš dėstytojo pareigų, kaip netinkantis dirbti sovietinėje mokykloje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Žmona dailininkė Domicėlė Tarabildienė (1912-1985), sūnus dailininkai Arūnas Tarabilda (1934-1969), Rimtas Tarabilda, duktė architektė Giedrė Tarabildaitė-Kontvainienė.[2]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apipavidalino knygas, kūrė plakatus, rašė diplomus, sveikinimų raštus, darė dekoracijas, vėliavų projektus. Nuo 1928 m. dalyvavo dailės parodose.
1929 m. įvairiose Lietuvos vietose pagal jo projektus pastatyta puošnių kryžių, koplytėlių, skirtų Nepriklausomybės dešimtmečiui įamžinti. Perlojoje sukūrė Vytauto paminklo, kurio nepajėgta nugriauti per okupacijos laikotarpį, projektą.
Paruošė keletą medalių projektų. 1937 m. bendras Domicelės ir Petro Tarabildų darbas iliustruojant vadovėlius pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu.
Pasižymėjo ir kaip portretistas. Jo paveiksluose atsiskleidžia Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, Vladas Kuzma, Viktoras Ruokis ir kiti to meto žymūs žmonės.
1938 m. su sūnumi Arūnu nuvykęs į Paryžių pas ten studijuojančią žmoną, pradėjo kurti didelį grafikos ciklą „Lituanica vicit Atlanticum“, skirtą Dariaus ir Girėno žygdarbiui įamžinti. Šis ciklas buvo tęsiamas iki 1972 m., išliko 40 užbaigtų kompozicijų, paruoštų raižyti linoleume.
2005 m. Lietuvos dailininkų sąjungoje veikiančioje galerijoje veikė jo kūrybos paroda „Kaunas-Paryžius-Kaunas“, skirta dailininko 100-mečiui.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šviesos ir tamsos sandūroje Archyvuota kopija 2007-08-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1216