Vladas Kuzma
| Vladas Kuzma | |
|---|---|
| Gimė | 1892 m. spalio 15 d. Rėkliai, Raguvos valsčius |
| Mirė | 1942 m. birželio 8 d. (49 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | E. Taraškevičiūtė |
| Vaikai | Vida Kuzmaitė-Kivilšienė |
| Veikla | chirurgas, pedagogas |
| Alma mater | Lietuvos universitetas |
Vladas Kuzma (1892 m. spalio 15 d. Rėkliuose, Raguvos valsčius – 1942 m. birželio 8 d. Kaune) – Lietuvos chirurgas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1914–1918 m. studijavo Tartu universitete. 1918–1920 m. dirbo Panevėžio ligoninėje. 1920 m. atvykęs į Kauną įsidarbino gydytoju ordinatoriumi Valstybinėje miesto ligoninėje, lankė Aukštuosius kursus, dėstė Gailestingųjų seselių kursuose be atlyginimo. 1923 m. išlaikė valstybinius egzaminus į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, buvo priimtas dirbti asistentu Chirurgijos katedroje. Nuo 1923 m. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) dėstytojas. 1924 m. vedė seselę E. Taraškevičiūtę, iki 1926 m. gyveno viename ligoninės kambaryje kaip gydytojas, kurį galima bet kada išsikviesti.
1924–1926 m. tobulinosi Vienoje ir Paryžiuje. 1925–1938 m. dalyvavo tarptautiniuose kongresuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Belgijoje. 1932 m. medicinos daktaras. 1937 m. apsigyveno naujai pastatytame name Poškos g. (archit. Stasys Kudokas). Pirmajame aukšte gyveno su šeima, o antrajame įsteigė modernią 10 lovų ligoninę. Dalyvavo Kauno Rotary klubo veikloje.
Nuo 1940 m. profesorius. 1941 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys. 1940–1942 m. VDU Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas. Vokiečių okupacijos metais buvo atleistas iš universiteto, dirbo miesto ligoninėje. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugelio chirurgijos krypčių pradininkas. 1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. 1927 m. pradėjo daryti inkstų, vėliau šlapimtakio, žarnų, skrandžio ir tulžies pūslės transplantacijos eksperimentus. Sukūrė skrandžio rezekcijos metodą. Tyrė tulžies pūslės ir takų akmenligės bei kitų virškinamojo trakto organų ligų, tuberkuliozės chirurginį gydymą. Padarė apie 20 000 sudėtingų operacijų. Neturtinguosius gydė nemokamai.
Bendradarbiavo žurnale „Medicina“. Paskelbė apie 70 mokslinių darbų.[1][2]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1982 m. KMUK centriniuose rūmuose (Eivenių g. 2) atidengtas metalinis bareljefas su įrašu (skulpt. Leonas Žuklys).
- 1986 m. KMUK Chirurgijos klinikoje atidengtas biustas (skulpt. Vladas Žuklys).
- 1988 m. buvusi Panevėžio gatvė Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu.
- 1998 m. pastatytas paminklas Panevėžyje.
- 2002 m. prie namo (D. Poškos g. 14) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis).[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Inksto ir šlapimo takų atstatymo klausimu, 1932 m.
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų bei vėžligės chinugiško gydymo klausimu, 1940 m.
- Skausmas ir skausmo malšinamosios priemonės, 1947 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Telesforas Šiurkus. Vladas Kuzma. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 456
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 349 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KUZMA%20VLADAS Archyvuota kopija 2021-11-30 iš Wayback Machine projekto.