Perlamutras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Perlamutras – vidinis moliuskų kriauklės sluoksnis, susidaręs iš plonų kalcio karbonato plokštelių ir organikos. Cheminė perlo ir perlamutro sudėtis yra tokia pati. Kadangi perlamutras yra esminė perlo dalis, iš to kilęs ir terminas „perlamutras“ (vok. Perlmutt (Perlmutter) – „perlo motina“).

Švelniai spindintis perlamutras nuo seno naudojamas juvelyriniams dirbiniams, namų apyvokos daiktams, baldams, muzikos instrumentams, aksesuarams, ginklams puošti.

Sudėtis

Perlamutrą sudaro šešiakampės 10-20 µm pločio ir 0,5 µm storio aragonito (kalcio karbonato, CaCO₃) plokštelės, sugulusios sluoksniais, kuriuos skiria organinio audinio intarpai (chitinas, baltymai). Šie sluoksniai, primenantys monetų krūveles, sudaro labai tvirtą ir stangrią konstrukciją, kurią dar sustiprina sluoksnių tarpusavio sukibimas.

Charakteringas perlų žvilgesys atsiranda dėl regimojo ilgio šviesos bangų interferencijos, kadangi aragonito plokštelių storis (~0,5 µm) yra artimas regimosios šviesos bangos ilgiui.

Kilmė

Perlamutrą išskiria kai kurių moliuskų mantijos epitelio ląstelės. Jis kaupiasi ant vidinės kriauklės sienelės, ją stiprina ir išlygina bei saugo nuo parazitų ir pašalinių kūnų. Jeigu perlamutras kaupiasi ant smulkaus inkliuzo, pavyzdžiui, smėlio kruopelės, išauga perlas.

Svarbiausias pramoninis perlamutro šaltinis yra perluotės Pinctada, gyvenančios šiltuose tropikų jūrų vandenyse; gėlavandenės perluotės Margaritifera gyvena Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos upėse. Svarbiausios perluočių radimvietės ir auginimo vietos – Persų įlanka, Raudonoji jūra, Šri Lanka, Japonija, Filipinai, Ramiojo vandenyno salos. Perlamutras yra šalutinis natūralių perlų gavybos produktas, kadangi iš vienos tonos kriauklių išgaunama 3-4 perlai, o likusios kriauklės atidarytos žūsta, todėl panaudojamos perlamutrinių dirbinių gamybai.

Perlamutro pakaitalas

Perlamutras kaip ir dirbtiniai perlai gali būti gaminamas naudojant „perlų esenciją“ (essence d’Orient), gaminamą iš aukšlių Alburnus žvynų. Aukšlių žvynai trinami vandenyje, kol ant indo dugno nusėda blizgantis pigmentas. Tada nuosėdos praplaunamos amonio chloridu ir sumaišomos su ištirpinta želatina. Šis metodas sukurtas Prancūzijoje 1655 m. Tuo metu iš kilogramo žvynų (apie 8000 žuvų) būdavo gaunama 120 gramų esencijos.

Naudojimas

Šlifuotomis perlamutro plokštelėmis dekoruojami muzikos instrumentai (gitaros, saksofonai, klavesinai ir kiti), juo puošiami ginklai, dekoratyvinės paskirties dėžutės, žvakidės; iš perlamutro gaminamos sagos bei šukos, juo puošiami interjero elementai. Įvairių spalvų perlamutras naudojamas papuošalų gamybai, iš jo raižomos kamėjos.

Pastaruoju metu perlamutras taip pat tiriamas, siekiant sukurti lengvus ir patikimus kareivių šarvus.