Dantis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus krūminio danties sandara

Dantys (lot. dentes) – burnos ertmės organas. Sudarytas iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies – danties vainiko, trumputės tarpinės dalies – danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse. Dantys sudaryti iš dentino, danties vainikas padengtas emaliu, kaklelis ir šaknis – plonu cemento sluoksniu. Žandikaulio duobutėse dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu, arba periodontiniais raiščiais. Danties ertmėje yra pulpa (kitaip – danties minkštimas), kurioje gausu nervinių skaidulų ir kraujagyslių.

Zoologijoje dantų formulė (sutartu būdu užrašytas visų rūšių dantų skaičius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose) naudojama kaip diagnostinis žinduolių rūšies požymis.

Žmogaus dantys[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogus yra heterodontas (įvairiadantis). Jo dantys yra nevienodos formos ir skirtingo dydžio bei funkcijos. Skiriamos 4 dantų rūšys :

  • Kandžiai (incisivi) – vainikas yra kalto, o šaknis - iš šonų suploto kūgio formos. Jie skiriami maistui atkąsti.
  • Iltiniai (canini) – vainikas ir šaknis turi vienodą kūgio formą. Jie skirti maistui sugriebti ir plėšyti (rudimentinė reikšmė).
  • Kapliai (premorales) – daug stambesni už kandžius ir iltis. Jų vainikas - dvigumburis, o šaknis: viršutinių kaplių - dažnai dvišakė, o apatinių - kūgio formos. Kapliai skirti maistui smulkinti.
  • Krūminiai (molares) – stambiausi. Jų vainikine dažniausiai skiriami trys gumburėliai, šaknis : viršutinių - trišakė, o apatinių - dvišakė. Jų paskirtis - trinti ir traiškyti maistą.

Žmogus yra difiodontas. Jo dantys kinta. Šis reiškinys yra susijęs su mitybos struktūros ir veido kaulų augimo pokyčiais. Paprastai nuo 6-8 mėnesio kūdikiams ima dygti pieniniai dantys (dentes decidui). Jų iki 2 metų išdygsta 20. Taigi kiekvieno žandikaulio pusėje yra 2 kandžiai, 1 iltis, kaplių nėra ir 2 krūminiai dantys. Sudygę pieniniai dantys išlieka 5 metus, šis laikotarpis vadinamas pirmuoju ramybės laikotarpiu.

Nuo 7 metų, išstumdami pieninius dantis ima dygti pastovieji dantys (dentes permanentes). Per 6-7 metus sudygsta 28 dantys, po to 4-5 metus trunka antrasis ramybės laikotarpis. Paskutinis dantų dygimo laikotarpis yra susijęs su trečiųjų krūminių, arba proto dantų (dentes serotini) dygimu. Jie taip vadinami, matyt, todėl, kad dygsta protinės brandos metu (18-25 m.). Proto dantys dažnai išdygsta netaisyklingi, anomališki, išdygsta ne visi arba visai neišdygsta. Jie neturi funkcijos - yra rudimentinė liekana. Tačiau laikoma, kad žmogus turi 32 pastoviuosius dantis, taigi kiekvieno žandikaulio pusėje yra 2 kandžiai, 1 iltis, 2 kapliai ir 3 krūminiai dantys. Pastovieji dantys kartu su žandikaulių dantinėmis ataugomis sudaro į užpakalį atvirus viršutinių ir apatinių dantų lankus. Viršutinis dantų lankas yra pakrypęs į priekį ir į šonus, o apatinis - į liežuvio pusę. Sukandus langai susiglaudžia krūminių dantų kramtomaisiais paviršiais, o viršutinio lanko kandžiai atsiduria iš priekio ant apatinių. Šis veiksmas vadinamas sąkandžiu (oclusio). Tai yra dažniausiai pasitaikantis priekinis (ortognatinis) sąkandis. Rečiau pasitaiko atvirkštinis (prognatinis) sąkandis. Visi jie yra normalūs. Kitos sąkandžio formos yra patologinės. Kramtymo metu maistas smulkinamas, trinamas, maišomas su seilėmis ir verčiamas tyre.

  • Pieninių dantų formulė:

2|0|1|2|2|1|0|2

2|0|1|2|2|1|0|2

  • Nuolatinių dantų formulė:

3|2|1|2|2|1|2|3

3|2|1|2|2|1|2|3

Dantų žymėjimas - šiuo metu odontologų praktikoje taikomas FDI (Federation Dentaire Internationale) 1975 metais priimta dantų žymėjimo sistema, pagal kurią kiekvienas dantis žymimas dviem skaitmenimis taip:

viršutinis dešinysis kvadrantas - 1, kairysis - 2, apačioje kairysis - 3, dešinysis - 4. Pieniniai dantys žymimi taip pat tik pradedant skaitmeniu 5. Taigi, 37 reikštų apatinį kairįjį antrąjį nuolatinį krūminį dantį, o 73 - apatinę kairiąją pieninę iltį.

Dantų ligos[taisyti | redaguoti kodą]

Dantų sandaros terminai įvairiomis kalbomis[taisyti | redaguoti kodą]

NR. Lietuviškai Lotyniškai Angliškai NR. Lietuviškai Lotyniškai Angliškai
1. Kandžiai Insicivi Incisors 6. Dentinas Dentinum Dentin
2. Iltys Canini Canine 7. Pulpa Dentes pulpa Pulp
3. Kapliai Premolares Premolars 8. Dantenos Gingivae Gum
4. Krūminiai Molares Molars 9. Apydantis Periodontium Periodontal
5. Emalis Enamelum Enamal 10. Šaknies kanalas Canalis radicis dentis Radical canal

Dantų priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Taisyklingas dantų valymas - vienintelis veiksmingas būdas pačiam apsisaugoti nuo pagrindinių dantų ligų - dantų ėduonies ir periodontito. Po valgio specialiu tarpdančių siūlu reikia išvalyti dantų tarpus ir išskalauti burną, po to pamasažuoti dantenas ir išsivalyti dantis tiek išorinę, tiek ir vidinę jų puses. Patartina rinktis minkštą dantų šepetėlį ir keisti jį ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Deja, tradiciniu dantų šepetėliu pašalinama tik 60 proc. apnašų, kuriose kaupiasi kenksmingos bakterijos. Todėl tradicinis universalus dantų šepetėlis jau laikomas nepakankamai efektyviu ir atgyvenusiu. Šiek tiek geresnis derinys - dantų šepetukas ir tarpdančių siūlas. Pažangiausias dantų valymas - taikant paskutinio dešimtmečio inovacijas: specialų „vieno danties šepetėlį“ ir individualiai parinktus tarpdančių šepetėlius (dantų pasta gali būti ir visai nenaudojama).

Kad dantys būtų sveiki ir gražūs pas odontologą reikia apsilankyti 2 kartus per metus, o ne tada kai dantį jau suskausta. Valgyti kuo daugiau natūralių maisto produktų, daržovių, vaisių, nerūkyti, mažiau gerti kavos ir alkoholonių gėrimų, mažiau valgyti saldumynų ir angliavandenių turinčio maisto.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Dantis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Vikicitatos
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose