Sąvartynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sąvartynas arba atliekų kapinynas – įvairių atliekų kaupimo vieta. Atliekos gali būti kaupiamos tiek žemės paviršiuje, tiek ir po žeme. Iki XX a. vidurio atliekų šalinimas sąvartynuose buvo pagrindinis atliekų tvarkymo metodas. Sparčiai vystantis pramonei ir susirūpinus aplinkos apsauga buvo sukurti kiti atliekų tvarkymo metodai: atliekų perdirbimas, biodegradavimas, atliekų deginimas panaudojant išsiskiriančią šilumą elektros energijos gavybai ir šildymui.

Sąvartynuose atliekos paskleidžiamos ir sutankinamos. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, atliekos gali būti galiausiai padengiamos specialiu nelaidžiu sintetiniu arba žemės sluoksniu. Pagal dabartinius aplinkosaugos reikalavimus būsimo sąvartyno vietoje įrengiamas specialus pagrindas ir drenažas, siekiant išvengti platesnio grunto bei vandens užterštumo.[1]

Sąvartynų tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma šiuolaikinių sąvartynų yra specializuoti ir skirstomi pagal tai, kokios atliekos juose saugomos.

  • Pavojingų atliekų sąvartynai – tokie sąvartynai, kuriose deponuojamos pavojingos atliekos. (Lietuvoje nuo 1997 m. veikia UAB „Toksika“ pavojingų atliekų aikštelė, o sąvartynas yra suprojektuotas ir bus pastatytas iki 2015 m. prie Šiaulių, Aukštrakiuose. 20062007 m. jis rekonstruotas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Šiam tipui galima priskirti ir prie Maišiagalos esantį radioaktyvių atliekų kapinyną ir netoli Zigmantiškių Šalčininkų rajone pesticidų kapinyną);
  • Buitinių atliekų sąvartynai – sąvartynai, kuriuose kaupiamos komunalinės atliekos ir nepavojingos pramonės atliekos, kurios yra panašios į buitines. Lietuvoje tokių sąvartynų 2006 m. buvo daugiau, kaip 800. Iš jų veikė 335 sąvartynai, didžiausi – Kariotiškėse, Vilniaus apskr., kuris priimdavo apie 200 000 t atliekų per metus, Lapių, Kauno apskr. – apie 119 000 t, Kalotės, Klaipėdos apskr., – apie 86 000 t, Liūdynės, Panevėžio apskr., – apie 65 000 t, Kairių, Šiaulių apskr., – apie 62 000 t per metus. Pagal ES reikalavimus 2010 m. Lietuvoje turi likti 10 apskričių sąvartynų, tačiau įrengti juos neskubama. 2007 m. atiduotas naudoti tik Aukštrakių sąvartynas prie Šiaulių.
  • Inertinių atliekų sąvartynai paprastai atskirai neįrengiami. Atliekinės inertinės medžiagos (pavojingų atliekų deginimo šlakas ir pelenai, nepanaudojamos statybos griovimo atliekos ir t. t.) panaudojamos pavojingų atliekų sąvartynų ir buitinių atliekų sąvartynų perklojamąjam sluoksniui.

Sąvartynų įrengimo reikalavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas šiuolaikinis sąvartynas privalo turėti:

  • apatinį apsauginį sluoksnį. Šis apsauginis sluoksnis yra dirbtinai suformuojamas iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, molio, pastarąjį sutankinant. Taip pat gali būti panaudotos įvairios sintetinės inertinės medžiagos. Dažniausiai naudojamos įvairios geomembranos, didelio tankio polietilenas ir kt.
  • nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Šiuolaikiniuose sąvartynuose įrengiamas drenažas, surenkantis sąvartyne pasigaminančias nuotekas. Drenažas būna tiek vertikalus (gręžiniai), tiek horizontalus (drenos). Surinktos nuotekos turi būti nukreipiamos į valymo įrenginius.
  • sąvartyno dujų tvarkymo sistemą. Eksploatuojant sąvartynus, ypatingai buitinių atliekų, susidaro dideli kiekiai dujų. Tai metanas, anglies dvideginis, sieros vandenilis ir kitos. Šios dujos turi būti surenkamos ir panaudojamos. Vienas iš būdų panaudoti dujas – deginti. Išsiskirianti šiluma gali būti panaudota elektros gamybai ar šildymui. Kitas būdas – suskystinti.
  • monitoringo sistemą. Sąvartyno aplinkosauginei būklei nustatyti reikalinga ją pastoviai stebėti. Paprastai atliekami požeminio vandens, atmosferos sąvartyne ir filtrato stebėjimai.
  • privažiavimo sistemą. Geram sąvartyno darbui organizuoti reikalinga gerai išvystyta ir apgalvota susisiekimo sistema.
  • drenažo sistemą. Kad į sąvartyną nepakliūtų požeminis vanduo ir atmosferos krituliai įrengiama lietaus ir kitokio paviršinio vandens nutekėjimo sistema.
  • uždengimo sistemą. Pabaigus eksploatuoti sąvartyną pastarasis uždengiamas nelaidžiu sluoksniu. Nelaidus sluoksnis dažniausiai gaminamas iš sintetinio pluošto, kad pro jį nepatektų krituliai, taip pat būtų visiškai surenkamos sąvartyne susidarančios dujos.

Mene[taisyti | redaguoti kodą]

Scena iš filmo

2006 m. Lietuvoje kino studijoje „Eurofilmai“ sukurta 1 val. trukmės vaidybinė juosta „Jėzus iš Lietuvos“ (rež. Karolis Jankus), kurios scenų buvo nufilmuota ir šalia Vilniaus esančiame sąvartyne. Saulėtą vasaros dieną, praleistą sąvartyne, filmavimo grupės nariai nuodijosi ore tvyrančia smarve, iš arti susipažino su ten buvojančiais benamiais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Encyclopedia of Public Health, Vol. 2. Springer, 2008, p. 831

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka