Radonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Radonas (Rn)
Periodinė grupė

Inertinės dujos

Atomo numeris 86
Išvaizda

?
Vaizdas:Rn,86.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

[222] а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

134 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1037 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe] 4f14 5d10 6s² 6p6

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

220 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,08989 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

0,00973 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,00364 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

202 K

Lydymosi šiluma

2,9 kJ/mol

Virimo temperatūra

211,4 K

Garavimo šiluma

16,4 kJ/mol

Molinis tūris

0,00 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Radonas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rn, eilės numeris 86, tauriosios inertinės dujos.[1]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radono pavadinimas susijęs su radžiu – tai radioaktyviosios dujos, kurios dažnai atsiranda kaip radžio skilimo produktas. Laikoma, kad 1900 m. radoną atrado Vokietijos chemikas F. Dornas, tačiau jau 1899 m. tyrinėdamas torio preparatus, anglų mokslininkas E. Rezerfordas nustatė, kad jie į orą skleidžia iki tol nežinomą radioaktyvią medžiagą.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas rečiausių Žemės cheminių elementų. Bespalvės, bekvapės, labai sunkios, švytinčios tamsoje dujos. Žinomi 34 radono izotopai. Išgaunamas iš dujų mišinio pašalinant chemiškai aktyvias medžiagas, vėliau atskiriant azotą ir kitas inertines dujas. Atšaldytas skystėja ir virsta bespalviu skysčiu, kuris žemesnėje nei – 71 °C laipsnio temperatūroje tampa geltonas, o žemesnėje nei – 180 °C laipsnių temperatūroje oranžiniai raudonas. Labai maži radono kiekiai yra gamtiniuose vandenyse. Iš statybinių medžiagų kaupiasi patalpose. Radonas ir jo skilimo produktai mažina leukocitų kiekį kraujyje, ardo kaulų čiulpus, gali sukelti spindulinę ligą.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojamas medicinoje, taip pat uranui ir toriui rasti, požeminiuose dujotiekiuose nustatyti dujų nuotėkiui, dujokaukėms tikrinti. Radono koncentracijos dinamika požeminiuose vandenyse gali būti naudojama prognozuoti galimus žemės drebėjimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Danutė Kimtienė. Radonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 427 psl.