Lenkijos himnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mazurek Dąbrowskiego
Danbrovskio mazurka
Pieśń Legionów 5.jpg
Atvirukas iš serijos Legiono dainos, iliustruojantis penktą dainos posmą
Nacionalinis šios šalies himnas Flag of Poland.svg Lenkija
Dar žinomas kaip Pieśń Legionów Polskich we Włoszech
Lenku legionierių dainaItalijoje
Jeszcze Polska nie zginęła
Lenkija dar nepražuvo
Žodžių autorius Juzefas Vibickis, 1797
Kompozitorius Nežinomas
Himnas nuo 1926

Danbrovskio mazurka (lenkiškai Mazurek Dąbrowskiego) yra oficialus Lenkijos himnas. Istoriškai dar žinomas kaip "Pieśń Legionów Polskich we Włoszech" (Lenku legionierių daina Italijoje) arba kaip "Jeszcze Polska nie zginęła" (Lenkija dar nepražuvo).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Juzefo Virbitskio originalios dainos teksto faksimilė

Pirminio teksto autorius Juzefas Vibickis (Józef Wybicki) sukūrė Lenkų legionierių dainą 1797 liepos 16-19[1] dienomis Emilios Redžas mieste Italijoje. Daina buvo skirta Lenkų Legionui vadovaujamam Jano Henriko Danbrovskio, prieš jiems išvykstant į Napoleono vadovaujamą kompaniją Italijoje[2]. Pirmą karta daina grota liepos 20 dieną palydint legionierius jiems išžygiuojant iš Emilios Redžas į Milaną. Jau po mėnesio Danbrovskis rašė Vibickiui "Kariams vis labiau ir labiau patinka tavo daina"[3]
Greitai išpopuliarėjusi tarp legionierių ir Lenkijoje daina simbolizavo norą atkurti Lenkijos valstybės nepriklausomybę prarasta 2 metais anksčiau.

Įkūrus Lenkijos kunigaikštystę Legionierių daina išpopuliarėjo ir pačioje Lenkijoje, Tačiau neilgai gyvavusi kunigaikštystė nepripažino dainos kaip oficialaus himno. Po Napoleono sutriuškinimo Carinės Rusijos ir Prūsijos valdžia uždaraudė šią patriotinę dainą 1815 metais. Pakartotinis daudimas priimtas 1860 metais. Tačiau daina jau buvo išpopuliarėjusi ir neatsiejama nuo išsivadavimo judėjimo. Įpatingą populiarumą ji turėjo 1830 ir 1863 sukilimų metu, o jos variacijos Tautų pavasario metu[2].

Lenkijai atgavus nepriklausomybę po Pirmo pasaulinio karo 1918 metais Danbrovskio mazurka de facto tapo šalies himnu. Oficialiu himnu pripažinta 1926 metais, po pusmečio priimtas galutinis žodžių ir muzikos variantas išlikęs iki šių dienų[2]
Pirmą kartą Danbrovskio mazurka kaip himnas konstitucijoje įtvirtinta Lenkijos liaudies respublikoje 1976 metais.

Žodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Originalų Verbickio dainos tekstą sudaro šeši posmai ir priedainis po penkių pirmų posmelių. Dainos raknraštis buvo jo palikuonių nuosavybė iki 1944 vasario kai jis buvo prarastas per Berlyno bombardavimą. Yra išlikusios tik fotokopijos darytos 1886 metais, kurias Verbickio anūkas padovanojo Lenkijos bibliotekoms.

Lenkijos kunigaikštystės metu naudoti žodžiai jau skiriasi nuo originalo - visiškai išimti du posmai, kitu du pakeisti vietomis. Taip pat pakeista pirma dainos eilutė "Lenkija dar nemirė" į "Lenkija dar nepražuvo". 1807 metais pasirašius Tilžės taikos sutartį ketvirtasis posmas kuriame Rusija įvardijama kaip Lenkijos priešas išimtas. Paskutinis posmas minintis Kosciušką irgi pradingo kai šis atsisakė padėti Napoleonui jo karuose[4]


Oficiali versija[5]

Jeszcze Polska nie zginęła,
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.

Marsz, marsz Dąbrowski,
Z ziemi włoskiej do Polski.
Za twoim przewodem
Złączym się z narodem.

Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami.
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

Marsz, marsz ...

Jak Czarniecki do Poznania
Po szwedzkim zaborze,
Dla ojczyzny ratowania
Wrócim się przez morze.

Marsz, marsz ...

Już tam ojciec do swej Basi
Mówi zapłakany -
Słuchaj jeno, pono nasi
Biją w tarabany.

Marsz, marsz ...

Istorinė versija[6]

Jeszcze Polska nie umarła,
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca moc wydarła,
Szablą odbijemy.

Marsz, marsz Dąbrowski
Do Polski z ziemi włoski
Za Twoim przewodem
Złączem się z narodem.

Jak Czarnecki do Poznania
Wracał się przez morze
Dla ojczyzny ratowania
Po szwedzkim zaborze.

Marsz, marsz...

Niemiec, Moskal nie osiędzie,
Gdy jąwszy pałasza,
Hasłem wszystkich zgoda będzie
I ojczyzna nasza.

Marsz, marsz...

Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakamy,
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

Marsz, marsz...

Już tam ociec do swej Basi
Mówi zapłakany:
Słuchaj jeno pono nasi
Biją w tarabany.

Marsz, marsz...

Na to wszystkich jedne głosy:
Dosyć tej niewoli.
Mamy racławicki kosy.
Kościuskę Bóg pozwoli.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.mkidn.gov.pl/kultura/hymn_panstwowy.html
  2. 2,0 2,1 2,2 http://www.usc.edu/dept/polish_music/repertoi/dabrowski.html
  3. http://www.sciaga.pl/tekst/zalacznik/21137
  4. Russocki, Kuczyński, Willaume (1978)
  5. http://www.mkidn.gov.pl/cps/rde/xbcr/mkid/tekst_literacki.pdf
  6. http://www.bryk.pl/teksty/liceum/historia/xviii_wiek/4026-mazurek_d%C4%85browskiego_pie%C5%9B%C5%84_legion%C3%B3w_polskich_i_hymn_narodowy.html

Vikiteka