Nikaragvos revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nicaraguan Revolution
Priklauso: Šaltasis karas
Nicaragua map.png

Data: 1961–1979 m.
Vieta: Nikaragva
Rezultatas: FSLN karinė pergalė, nuverčiamas Anastasio Somoza Debayle.
Kariaujančios pusės
Nikaragvos vėliava Nikaragva

Parama
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos

Hondūro vėliava Hondūras
Argentinos vėliava Argentina
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija[1][2]

Flag of the FSLN.png FSLN

Pararama
Kubos vėliava Kuba
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Bulgarija Bulgarija[3]
Meksikos vėliava Meksika[4]
Kosta Rikos vėliava Kosta Rika
Panamos vėliava Panama
Menka parama
Švedijos vėliava Švedija[5]

Vadovai
Nikaragva Anastasio Somoza Debayle Flag of the FSLN.png Daniel Ortega
Nikaragvos sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto vėliava

Nikaragvos revoliucija arba sandinistinė revoliucija (isp. Revolución Nicaragüense or Revolución Popular Sandinista) − įvykių grandinė vykusi Nikaragvoje nuo 1962 m. iki 1979 m. liepos mėnesio ir pasibaigusi Anastasio Somozos režimo nuvertimu.

Labiausiai žinomu šios revoliucijos lyderiu buvo Danielis Ortega. Pagrindinė revoliucijos jėga buvo Nikaragvos sandinistų nacionalinis išvadavimo frontas (FSLN).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki sandinistų revoliucijos Nikaragva atitiko esminius priklausomybės santykių su JAV bruožus, kurie buvo būdingi tuometinei Lotynų Amerikai. Ištisinės karinės JAV intervencijos − sausumos pajėgų ar netgi nereguliariųjų pajėgų − išreiškė regioninę JAV hegemoniją. Visiškos priklausomybės santykiai su JAV atitiko Centrinės Amerikos, kaip ir Karibų jūros baseino, valstybių santykius su šia regionine galybe nuo pat šių valstybių nepriklausomybės išsikovojimo.

Nikaragvos sandinistų nacionalinis išsivadavimo frontas susiformavo 1961 m., kurio tikslas buvo nuversti Somozų šeimos, kuri Nikaragvą valdė nuo 1934 m., režimą. FSLN susikūrimas buvo pakurstytas Kubos revoliucijos, o šio revoliucinio judėjimo lyderiai deklaravo draugystę su Kubos diktatoriumi Fideliu Kastru. Aukštas Somozų režimo korupcijos laipsnis, blogas užsienio pagalbos tvarkymas, neskaidri politinė veikla ir galiausiai tiesioginė atsakomybė už nuosaikių pažiūrų opozicijos lyderio Pedro Joaquin Chamorro nužudymą sukėlė visuomenės nepasitenkinimą 45 metus trūkusiu vienos šeimos valdymu ir visuotinius maištus 1979 m. Nikaragvos miestuose. Sandinistų revoliucija pasiekė kulminaciją, kai 1979 m. buvo nuverstas Somozos režimas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]