Anastasio Somoza Debayle

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Anastasijus Somosa Debailė
Somosos
Gimimo vardas: Anastasio Somoza Debayle
Gimė: 1925 m. gruodžio 5 d.
Leonas, Nikaragva
Mirė: 1980 m. rugsėjo 17 d. (54 metai)
Asunsjonas, Paragvajus
Palaidotas: Somosų mauzoliejus, Managva
Tėvai: Anastasio Somoza García, Salvadora Debayle
Sutuoktinis(-ė): Hope Portocarrero
Vaikai:

Anastasio Somoza Portocarrero, Julio Somoza Portocarrero, Carolina Somoza Portocarrero, Carla Somoza Portocarrero, Roberto Somoza Portocarrero

Nikaragvos prezidentas
Ėjo pareigas: 1967 – 1972
Pirmtakas: Lorenzo Guerrero
Įpėdinis: Liberalų-konservatorių chunta
Ėjo pareigas: 1974 – 1979
Pirmtakas: Liberalų-konservatorių chunta
Įpėdinis: Francisco Urcuyo
Commons-logo.svg Vikiteka: Anastasio Somoza DebayleVikiteka

Anastasijus Somosa Debailė (Anastasio Somoza Debayle; g. 1925 m. gruodžio 5 d. – m. 1980 m. rugsėjo 17 d.) – Nikaragvos prezidentas (19671972 m. ir 19741979 m.), faktinis šalies diktatorius (1967–1979 m.), paskutinis Somosų dinastijos narys.

Gimė Nikaragvos diktatoriaus Anastasijaus Somosos Garsijos šeimoje. Jaunystėje kartu su broliu Luisu išsiųstas mokytis į JAV. 1943–1946 m. mokėsi JAV karo akademijoje. Grįžęs į Nikaragvą, jis buvo paskirtas Nacionalinės gvardijos vadovu. 1950 m. vedė amerikietę Houp Portokarero. Po tėvo mirties, Nikaragvos vadovu tapo Luisas, o 1967 m. jam mirus, šalies valdymą perėmė Anastasijus Somosa Debailė.

1972 m. pasibaigus Somosos kadencijai, oficialiai jis negalėjo būti perrinktas, todėl sudarė triumviratą, bet pats liko Nacionalinės gvardijos vadu ir faktiniu šalies vadovu. 1972 m. gruodžio 23 d. žemės drebėjimas nuniokojo Managvą, tuo pasinaudojęs Somosa įvedė karinę padėtį ir pasiskelbė šalies vadu. Diktatorius pasisavino didžiąją dalį tarptautinės paramos, kuri buvo skirta miesto atstatymui. 1974 m. Somosa buvo perrinktas naujai kadencijai. Diktatoriui didėjo spaudimas ne tik iš kairiųjų opozicijos, bet ir iš katalikų bažnyčios, žmogaus teisių aktyvistų. JAV valdant Džimiui Karteriui, Somosa nebebuvo remiamas, kas leido aktyvesnę veiklą pradėti partizaninei kairiųjų grupuotei – sandinistams. Galiausiai, Somosą rėmė tik Izraelis, bet JAV uždraudė jam tiekti ginkluotę Nikaragvai. 1979 m. Somosa pasitraukė iš šalies, bet JAV atsisakė jam suteikti prieglobstį. Tuomet jis išvyko į Paragvajų, tuo metu valdytą diktatoriaus Alfredo Stresnerio. Po Somosos išvykimo jo diktatūrinis režimas žlugo – šalį užėmė sandinistai.

1980 m. Somosa buvo nušautas šalia savo namų Asunsjone. Pasikėsinimą surengė 7 sandinistų partizanų brigada.