Saulės užtemimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės užtemimas - reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.
Turinys |
[taisyti] Užtemimų rūšys
- Dalinis užtemimas - kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50% Saulės disko;
- Žiedinis užtemimas - Kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir susidaro Saulės žiedas;
- Visiškas užtemimas - kai Mėnulis uždengia nuo 80% iki 100% Saulės disko.
[taisyti] Dalinis užtemimas
Kai vyksta dalinis užtemimas, jo dėl skaisčios Saulės nepastebėsime. Bet jeigu debesuota, ir Saulė per debesis silpnai matosi, tai galima ir išvysti. Saulė tuomet panaši į pradedantį dilti arba baigiantį pilnėti Mėnulį.
[taisyti] Žiedinis užtemimas
Žiedinis užtemimas vyksta tuomet, kai stebėtojo akys, Mėnulio ir Saulės centrai išsirikuoja vienoje tiesėje. Taip atsitinka, kai Mėnulis būna labiau nutolęs nuo Žemės ir jo kampiniai matmenys tampa mažesni už Saulės. Taip susidaro žiedinis užtemimas, kadangi Saulė didesnė.
[taisyti] Visiškas užtemimas
Visiškas užtemimas būna tada, kai Saulės kampiniai matmenys yra mažesni arba lygūs Mėnulio kampiniams matmenims (stebint iš Žemės) ir susidaro visiškas Saulės užtemimas.
[taisyti] Hibridinis užtemimas
Kartais būna ir žiedinių-visiškų užtemimų, kuris vienoje vietoje žiedinis, o kitoje vietoje visiškas. Tai būna itin retai.
