Nausikaja iš Vėjų slėnio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nausikaja iš Vėjų slėnio
Nausicaaposter.jpg
Nausikaja šalia mažylio omo filmo plakate
Pavadinimas 風の谷のナウシカ
(Kaze no Tani no Naushika)
Kilmės šalis Japonija
Režisierius Hayao Miyazaki
Prodiuseris (-iai) Isao Takahata
Scenaristas (-ai) Hayao Miyazaki
Kompozitorius Joe Hisaishi
Vaidina Sumi Shimamoto
Goro Naya
Yoji Matsuda
Yoshiko Sakakibara
Iemasa Kayumi
Metai 1984
Žanras Nuotykių, fantastinis
Trukmė 116 min.
Kalba japonų
Platintojas Toei Company
IMDb įrašas

Nausikaja iš Vėjų slėnio (angl. Nausicaä of the Valley of the Wind, jap. 風の谷のナウシカ = Kaze no Tani no Naushika) – 1984 m. japonų postapokaliptinis anime filmas, sukurtas pagal Hayao Miyazaki parašytą mangą tokiu pačiu pavadinimu ir režisuotas jo paties. Filmas pastatytas „Top Craft“ studijoje, o išleistas „Toei Company“.

Filme pasakojama apie Nausikają, jauną princesę iš Vėjų slėnio, kuriai tenka grumtis su Tolmekijos karalyste, kuri ketina panaudoti senovinį ginklą milžiniškų mutantų vabzdžių džiunglėms išnaikinti. Nausikaja privalo sulaikyti Tolmekijos karius nuo tų padarų įsiutinimo, antraip žmonijai iškils didžiulis pavojus.

Filmas Japonijoje pasirodė 1984 m. kovo 4 d. ir buvo pristatytas Pasaulio gamtos fondo organizacijos. Nors sukurtas dar prieš studijos „Studio Ghibli“ įkūrimą, filmas laikomas jos pradžia ir dažnai priskiriamas prie jos kūrinių, kaip, pvz., kolekcinio studijos DVD ar Blu-ray rinkinio.[1] Filmas pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių 1984 m. anime žurnalo „Animage“ pagrindinis prizas.

Apie filmą[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kino kompanija „Tokuma Shoten“ Mijadzakiui pasiūlė manga adaptuoti į filmą, jis iš pradžių atsisakė, bet vėliau sutiko su sąlyga, jog jis pats jį režisuos.[2] „Nausikają“ kūrė būrys nusamdytų animatorių, kuriems buvo mokama už kadrą.[3]

Filmo garso takelį parašė Džo Hisaiši, tuo tarpu pagrindinė vokalinė daina Kaze no Tani no Naushika buvo prodiusuota Haruomi Hosono ir įrašyta Narumi Jasudos (Narumi Yasuda).

Pagrindiniai veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nausikaja − 16 m. amžiaus Vėjų slėnio princesė (arba kunigaikštytė). Jos vardas parinktas pagal graikų mitų apie Odisėjo klajones vienos veikėjų, Nausikajos, kuri mylėjo gamtą, vardą. Filme atskleidžiama, kad Nausikaja iš jaunų dienų pamėgo mišką, jo vabzdžius ir skraidymą. Jos sklandytuvo vardas yra Mevė (Mehve).
  • Jupa − slėnio gyventojų vadinamas „mokytoju“. Jis yra patyręs keliauninkas ir geriausias fechtuotojas apylinkėse. Anot jo žodžių, jis keliauja po pasaulį siekdamas suprasti, kokia ateitis laukia žmonių, kuriuos išstumia Nuodingosios džiunglės.
  • Teto (Tetas) − ateities gyvūnas, panašus į lapiuko ir voveraitės hibridą. Jupa jį išgelbsti nešamą vabzdžių ir filmo pradžioje padovanoja Nausikajai, kai ji susidraugauja su Teto. Tetas lydi Nausikają visuose jos tolimesniuose nuotykiuose.
  • Mito − patyręs vienaakis Vėjų slėnio pilotas, kuris vairuoja slėnio katerį − vienintelį rimtą Vėjų slėnio skraidantį ginklą. Jis rūpinasi Nausikaja, ligoto karaliaus įpėdine.
  • Kušana (arba Ksiana) − Tolmekijos (arba Turomekijos) princesė (arba kunigaikštytė). Ji neteko vienos rankos kovoje su vabzdžiais. Kušana siekia palenkti visas kunigaikštystes Tolmekijos valdžiai ir panaudoti Titaną miško sunaikinimui.
  • Kurotova − Tolmekų karinis lyderis, charakteriu nusileidžiantis Kušanai, jos adjutantas.
  • Asbelis − Pedžito (arba Fizito) kunigaikštystės princas. Pedžito kunigaikštystė taip pat siekia užvaldyti Titaną.
  • Omai − gigantiški šarvuoti miško vikšrai. Pajutę pavojų miškui jie puola į tą pusę viską naikindami. Jų šarvai tokie stiprūs, kad iš jų žmonės gaminasi savus ginklus.

ir kiti.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Praėjo tūkstantis metų nuo Septynių ugnies dienų apokaliptinio karo, kurio metu vos nebuvo išnaikinta visa žmonijos civilizacija ir iškilo neaprėpiamos Nuodingosios džiunglės, kuriose veisiasi mutavę milžinai vabzdžiai, o oras ir augmenija ten tapo nuodingais. Neužterštuose plotuose dar likę gyvenviečių, viena iš jų − Vėjų slėnis, kurį nuo pavojingų miško grybų sporų saugo palankus vėjas nuo jūros. Vėjas suka daug slėnio vėjo malūnų, kurių pagalba pumpuojamas neužnuodytas vanduo iš Žemės gelmių.

Nausikaja, judri, linksma ir taiką mylinti Vėjų slėnio princesė, sugebėjo „susidraugauti“ su džiunglėmis. Ji dažnai išlekia reaktyviniu varikliu varomu sklandytuvu pasižvalgyti po džiungles, bendraudama su vabzdžiais, tarp jų ir milžiniškais vikšrais, vadinamais omais, ji siekia išsiaiškinti Nuodingųjų džiunglių kilmę, daugiau sužinoti apie jų gamtą ir netgi išrasti priemonę išgydyti pasaulį. Nausikaja išgelbsti nuo milžinižko šarvuoto vikšro omo mokytoją Jupą, kuris grįžta į Vėjų slėnį. Vėliau atskleidžiama, kad Jupa keliauja po Žemę, tikėdamasis rasti legendinį herojų, kuris vėl suvienys žmones ir padės išgydyti Žemę.

Sekančią naktį didžiulis krovininis orlaivis iš Tolmekijos karalystės (kitaip − Torumekijos), užpultas mutavusių vabzdžių, sudūžta Vėjų slėnyje. Pasirodo, orlaivis gabeno Titaną − vieną mirtinų praeities genetinės inžinerijos bioginklų, sukėlusių Septynių ugnies dienų karą ir beveik sunaikinusių civilizaciją. Titanas išgyveno 1000 metų po žeme embriono būsenoje. Jį atkasė Pedžito kunigaikštystės žmonės, o iš pastarųjų atėmė tolmekai. Kitą rytą į slėnį įsiveržia Tolmekijos kariai, vedami princesės Kušanos ir karininko Kurotovos, ir pavergia slėnio gyventojus. Įvykių sūkuryje žuva pasipriešinęs sergantis Nausikajos tėvas. Mokytojo Jupos patarta, princesė Nausikaja įtikina Vėjų slėnio gyventojus nesipriešinti, nes tai lemtų tik beprasmes aukas prieš žymiai galingesnius priešus.

Nausikaja ir Tetas Nausikajos slaptame miško augalų sodelyje
Tolmekijos princesė Kušana (kitaip Ksiana)

Tolmekų laivai nepajėgūs išgabenti Titano. Princesė Kušana paveda Kurotovai išbudinti Titaną ir pati, pasiėmusi keletą Vėjų slėnio gyventojų įkaitais, tarp kurių ir Nausikają, išskrenda į Pedžitą, kuriame yra likusi tolmekų įgula. Kušana ketina panaudoti Titano galią Nuodingosioms džiunglėms išdeginti, tikėdama taip vėl sugražinti žmonių viešpatavimą Žemėje, nors istorija byloja apie mirtinas tokių bandymų pasekmes. Prieš išvykimą, Nausikajos mokytojas Jupa atranda jos slaptą džiunglių augalų sodelį, giliai Vėjų slėnio tvirtovės rūsiuose. Jame Nausikaja augina Nuodingųjų džiunglių augalus ir atrado, kad augalai, augantys švariame dirvožemyje ar vandenyje, nėra nuodingi.

Kušanos laivų eskadrilė pakeliui į Pedžitą yra užpuolama išlikusio Pedžito kunigaikštystės naikintuvo, kuris numuša visus Kušanos laivus ir, taip pat, pašautas nukrenta į džiungles. Nausikaja, kartu su Vėjų slėnio pilotu Mito, išsigelbsti iš krentančio orlaivio su konfiskuotu Vėjų slėnio kateriu. Kartu ji išgelbsti ir princesę Kušaną. Vėjų slėnio įkaitų lėktuvas-barža atitrūksta nuo subombarduoto Tolmekijos lėktuvo. Abiems orlaiviams nukritus į ežerą džiunglėse, princesė Kušana pagrąsina Vėjų slėnio gyventojams pistoletu ir iššauna. Dundesys suerzina keletą omų, kurie pakyla iš ežero dugno, tačiau Nausikaja spėja juos nuraminti. Ji išgirsta šūvių garsus ir supranta, kad džiunglėse yra išsigelbėjusių. Sklandytuvu ji išgelbsti Asbelį, Pedžito kunigaištystės princą, valdžiusį naikintuvą. Bandydami išvengti vabzdžio atakos abu prasmenga lakiajame smėlyje ir nukrenta į neužterštą požeminį slėnį, kuriame oras ir dirva nėra užnuodyti. Nausikaja suvokia, kad džiunglių augalai valo užterštą viršutinį dirvožemį, išskirdami švarų vandenį gilesniame sluoksnyje.

Nausikaja ir Asbelis grįžta į Pedžito kunigaikštystės sostinę ir randą ją nuniokotą vabzdžių. Tuo metu prie miesto atskrenda Pedžito transporto orlaivis, kurio keleiviai prasitaria, jog tai jie nuviliojo omus link sostinės, kad jie sunaikintų užgrobėjų tolmekų garnizoną ir, kad ketina tą patį padaryti ir su Vėjų slėnyje esančiais tolmekais, kad galėtų užvaldyti Titaną. Nausikaja nori skubėti ir perspėti saviškius, tačiau Pedžito kariai ją sulaiko. Jie parbloškia Asbelį, kuris nori padėti Nausikajai, ir abu pasodina į orlaivį. Skrydžio metu Pedžito moterys padeda Nausikajai ištrūkti iš saugomos vienutės, tačiau tuo pat metu Pedžito orlaivį užpuola Tolmekijos lėktuvas, kurio kariai paima lėktuvą abordažu. Nausikaja ištrūksta iš orlaivio su savuoju sklandytuvu. Tolmekjos lėktuvas puola ją persekioti ir tuo metu atskrenda su lėktuvu mokytojas Jupa su pilotu Mito, kurie išvyko iš Vėjų slėnio jos ieškoti, kadangi Nausikaja nebegrįžo su likusiais išsigelbėjusiais įkaitais. Mito numuša Tolmekijos lėktuvą, o Jupa priverčia pasiduoti Tolmekjos vyrus, likusius Pedžito orlaivyje.

Nausikaja ir Mito skrenda perspėti Vėjų slėnio gyventojų, kurie tuo metu sumaištavo prieš Tolmekijos karius ir užsibarikadavo senoviniame erdvėlaivyje. Beskrendant namo Nausikaja pastebi porą Pedžito karių, kurie link slėnio gabena sužeistą mažylį omą, paskui kuriuos seka įsiutusių omų pulkai. Nausikaja supranta, kad taip omai nukreipiami link Vėjų slėnio. Ji paveda Mito perspėti gyventojus ir pati su sklandytuvu bando sukliudyti Pedžito karių oro transporteriui. Tuo tarpu Tolmekijos kariai, vėl vadovaujami grįžusios princesės Kušanos, ruošiasi pulti Vėjų slėnio gyventojus. Tarp jų nusileidžia Mito, kuris perspėja apie artėjančius omus. Abi pusės atsiduria aklavietėje, nes nepajėgios niekaip pasipriešinti omams.

Vėjų slėnio gyventojai susispiečia ant seno erdvėlaivio viršaus, o princesė Kušana nuskuba prie Titano, kurį išbudina ir prašo panaudoti savo galią prieš omus. Titanas tesugeba išleisti du pražūtingus liepsnos pliupsnius ir subliūkšta. Nausikaja išgelbsti mažylį omą ir, kartu su juo, nusileidžia prieš omų pulką, kuris ją partrenkia. Omai, radę mažylį, apsiramina. Jie nesunaikina Vėjų slėnio gyventojų. Princesė Kušana su Kurotova, taip pat, lieka gyvi. Iš padėkos Nausikajai omai pakelia jos kūną savo geltonais ūsais į viršų ir ją atgaivina. Geltonais ūsais ir suknele, kuri nusidažė nuo mėlyno omo kraujo, Nausikaja grįžta pas Vėjų slėnio gyventojus, taip išpildydama pranašystę apie herojų, mėlynu rūbu, žengiantį per aukso pievą, kuris suvienys žmones. Tolmekai palieka slėnį, Pedžito gyventojai pasilieka pagelbėti slėnio gyventojams atstatyti, kas buvo sugriauta. Tuo tarpu, požeminiame džiunglių slėnyje išdygsta daigas, kas reiškia, kad planeta po truputį gyja.

Manga[taisyti | redaguoti kodą]

Mangą Mijadzakis parašė per 12 metų laikotarpį su pertraukomis, kurių metu dirbo prie „Studio Ghibli“ filmų. Manga komiksus platino „Tokuma Shoten“ žurnalas „Animage“. Manga išviso sudaro septyni tomai. Pirmasis skyrius išleistas 1982 m. vasario mėn., o paskutinis 1994-ųjų kovą. Mangoje istorija yra daug ilgesnė. Filme vaizduojama tik apie ketvirtadalis manga istorijos (tiek jos buvo parašyta pasirodžius filmui) su ženkliais siužeto pakitimais. Veikėjų charakteriai labiau išplėtoti, taip pat labiau pabrėžiama gamtosaugos atmosfera. Nausikaja vaizduojama daug stipresnė, turinti sugebėjimų, kurie ne visada paaiškinami.

Atsiliepimai[taisyti | redaguoti kodą]

Filmas uždirbo 740 mln. jenų.[4] Kritikai filmą įvertino daugiausia teigiamai. Britų filmų žurnalo „Total Film“ animuotų filmų 50-tuke filmas užėmė 37 vietą. 2013 m. kovo mėn. duomenimis, tinklalapyje Rotten Tomatoes filmas įvertinas 82 % „šviežumo“ ir kritikų 7,8/10 balų vidurkiu.[5]

Final Fantasy“ kūrėjas Hironobu Sakaguchi pareiškė, kad manga ir filmas įtakojo jo kūrinių seriją.[6] 2007 m. apklausos, kurią organizavo Japonijos švietimo ministerijos kultūros agentūra, metu „Nausikaja iš Vėjų slėnio“ Japonijos apklaustųjų įvertinta antruoju geriausiu visų laikų anime žanro kūriniu.[7]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Ghibli 101 FAQ // Studio Ghibli //." Nausicaa.net. Nuoroda tikrinta 2012-10-07.
  2. "Anime and Academia: Interview with Marc Hairston on pedagogy and Nausicaa." Utdallas.edu. Nuoroda tikrinta 2012-10-07.
  3. Studio Ghibli, The Birth of Studio Ghibli video, 2003 m.
  4. Andrew Osmond. „NAUSICAA AND THE FANTASY OF HAYAO MIYAZAKI“ (72), 57–81 (1998). Pasiektas 2012-10-07. 
  5. http://www.rottentomatoes.com/m/nausicaa_of_the_valley_of_the_wind/
  6. Rogers, Tim (March 27, 2006). „In Defense of Final Fantasy XII“. Edge.
  7. http://www.japanprobe.com/2007/06/22/best-anime-ranking/

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]