Voveraitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cantharellus
Voveraitės
Voveraitės (Cantharellus cibarius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Eilė: Voveraitiniečiai
(Wikispecies-logo.svg Cantharellales)
Šeima: Voveraitiniai
(Wikispecies-logo.svg Cantharellaceae)
Gentis: Voveraitė
(Wikispecies-logo.svg Cantharellus)
Rūšys
  • C. cibarius
  • C. cinereus
  • C. cinnabarinus
  • C. craterellus
  • C. formosus
  • C. lateritius
  • C. lutescens
  • C. minor
  • C. pallens
  • C. persicinus
  • C. subalbidus
  • C. tabernensis
  • C. xanthopus

Voveraitė (lot. Cantharellus) - voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos grybų gentis. Dzūkai voveraites vadina ir kitais vardais: lepeškos, voveruškos. Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas. Auga birželio - spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose.

Kapčiamiesčio, Vilniaus apyl. rasta baltų voveraičių. Jos yra stambesnės, mėsingesnės. Tai valgomosios voveraitės atmaina. Pastaraisiais metais voveraitė labai renkama ir eksportuojama, todėl jos ištekliais susirūpino ne tik mikologai, bet ir verslininkai, gamtosaugininkai bei grybautojai. Jos biologija ir ekologija, kaip baravyko, menkai žinoma, atliekami tyrimai.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Voveraitės kepurėlė 3–7 (10–15) cm skersmens, piltuvėlio formos, geltona. Lakšteliai siauri, stori, nuaugtiniai. Kotas suaugęs su kepurėle, link pagrindo smailėjantis. Trama gelsva, tampri, malonaus kvapo ir skonio.

Paruošimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vartojama šviežia, džiovinta, sūdyta, sumalta į miltus, šaldyta. Ruošiant maistui patartina labiau susmulkinti, nes joje daug chitino. Jauna voveraitė tiamino (vitamino B) turi daugiau nei rudakepuris baravykas, daugelis ūmėdžių, piengrybių.


Commons-logo.svg Vikiteka: Voveraitė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka