Spora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oranžinis lekščiagrybis išleidžia debesėlį sporų.

Sporos (gr. σπορα; spora - 'sėkla') – dauginimosi ar išlikimo nepalankioje aplinkoje stadija ir darinys. Sporos sudaro stadiją daugelio augalų, grybų, protistų dauginimosi cikle. Sporos nuo sėklų skiriasi tuo, kad turi labai mažą maisto medžiagų atsargą.

Sporos paprastai būna haploidinės ir vienaląstės. Augaluose jos susidaro sporofituose mejozės metu. Iš sporų susidaro gametofitai:

Iš haploidinių grybų sporų išdygstanti haploidinė grybiena gali daugintis nelytiniu būdu.

Sporomis vadinamos ir bakterijų bei senbakterių (archėjų) endosporos.

Grybų sporos[taisyti | redaguoti kodą]

Iš grybų sporų išauga grybai.

Kepurėtųjų grybų sporos susidaro apatinėje grybo kepurėlės pusėje, apsaugotoje nuo saulės, vėjo, lietaus, įvairių mechaninių pažeidimų. Pirmą kartą sporos buvo aptiktos 1725 m.

Sporos neilgaamžės, bet kai kurių grybų rūšių gyvybingos išlieka keliasdešimt metų. Apatinėje kepurėlės pusėje sporas gaminantis himenoforas, ilgainiui keitėsi: vienų grybų jis susiraukšlėjo į lakštelius, kitų susisuko į vamzdelius, o dar kitų suskilo į dygliukus ar net karpeles. Lakštelių, vamzdelių, dygliukų paviršius pasidengia tam tikru sluoksniu, vadinamu himeniu, kuriame ir susidaro sporos.

Iškritus sporai, jos vietoj susidaro kita. Grybų kepurėlėse yra milijardai baltų ar spalvotų sporų, krintančių ant žemės kelias dienas, kartais net savaites. Oro srovės, vanduo, paukščiai, vabzdžiai, žvėrys ir žmogus jas išplatina. Toliau jų likimą lemia dirvožemis, klimatas, metų laikas, todėl sudygsta tik nedidelė dalis sporų.

Spora, patekusi į palankias sąlygas, sudygsta. Po kurio laiko išsivysto gležna grybiena, kuri ilgainiui sutvirtėja, išsiplečia po medžiu, kitur jos neauga.

Vikiteka