Hemolimfa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gegužvabalis, priklausantis skaudvabalių šeimai, išskiria nuodingą hemolimfą, kuri gali būti mirtina žmogui
Paliesta boružė taip pat išskiria nuodingos hemolimfos lašelius, apsaugančią ją nuo paukščių ir kitų priešų

Hemolimfa – skystas nariuotakojų audinys, atliekantis kraujo funkcijas. Turi ląstelių (hemocitų), atliekančių fagocitinę funkciją. Užpildo visą organizmo kūno vidinę ertmę ir supa visas ląsteles.

Hemolimfa gali būti bespalvė, tačiau dažnai ji yra gelsva ar žalsva, labai retai - raudona. Hemolimfa, skirtingai nei stuburinių kraujas, nedalyvauja dujų apykaitoje, o tik transportuoja maisto medžiagas bei hormonus į kūno audinius ir disimiliacijos produktus į šalinimo organus. Be to, ji atlieka kai kurias svarbias mechanines funkcijas: palaiko ir reguliuoja kūno vidaus spaudimą.

Hemolimfą sudaro vanduo, neorganinės druskos (paprastai Na+, Cl-, K+, Mg2+, Ca2+) ir organiniai junginiai (paprastai angliavandeniai, baltymai ir lipidai). Pirminį deguonį transportuoja hemocianino moleklulės.

Kai kurių vabzdžių (pvz., boružių, skaudvabalių) hemolimfoje yra nuodingos nemalonaus kvapo medžiagos kantaridino (0,03 g kantaridino žmogui yra mirtina dozė). Šie vabzdžiai, jausdami pavojų, hemolimfą išskiria lašeliais pro angeles kojų sąnariuose. Taip jie apsisaugo nuo priešų.