Žiauna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiaunos tuno galvoje

Žiaunos (lot. branchiae) – apskritažiomenių, žuvų ir amfibijų lervų, taip pat vėžiagyvių, dalies kirmėlių ir kitų bestuburių kvėpavimo organas, pro kurį vyksta dujų apykaita.

Seniausieji stuburiniai, kaip ir bekaukoliai, tuo aparatu ne tik kvėpavo, bet ir košė vandenį rinkdami maistą.

Žuvų žiaunos[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvų gemaluose kvėpavimo organai pradeda formuotis ryklės šonuose kaip metameriškai išrikiuoti entodermos išlinkimai, vadinami žiaunų kišenėmis. Jos auga į šonus ir priešais išlinkius gemalo paviršiaus ektoderma pradeda įdubti. Kai žiaunų kišenės susiliečia su išorinėmis įdubomis, jas skirianti plona pertvarėlė pratrūksta – susidaro žiaunų plyšiai. Apskritažiomeniai tokių plyšių turi 7-14 porų. Jų ertmės panašios į maišus. Kiekvienas toks žiaunų maišas vidine siaura angele jungiasi su rykle, o kita – su išore. Maišų ertmėse susiformavusios žiaunų raukšlės yra entoderminės kilmės. Tuo apskritažiomeniai skiriasi nuo žuvų, kurių žiaunų lapeliai formuojasi iš išorinių žiaunų įdubų ektodermos. Žuvys turi penkias, kai kurie rykliai – šešias arba septynias žiaunų plyšių poras. Ryklių ir rajožuvių jie atsiveria į paviršių kiekvienas atskirai. Plyšių ertmes vieną nuo kitos skiria gerai išsivysčiusios siauros žiauninės pertvaros. Kiekviena tokia plėviška pertvara yra nuo ryklės pusės sutvirtinta tam tikru kremzliniu visceraliniu (poliežuviniu, žiauniniu) lanku, prie kurio prisitvirtinę ploni pertvaros kremzliniai spinduliai.

Vikiteka