Metai be vasaros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai be vasaros – 1816 m. įvykęs klimato pasikeitimas, dėl kurio Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose vasarą nukrito vidutinė oro temperatūra. Tai sukėlė žymias žemdirbystės problemas. Visuotinė vidutinė temperatūra Žemėje nukrito 0,4-0,7 °C.[1]

Metai be vasaros laikomi žemo Saulės aktyvumo ir Indonezijoje išsiveržusio Tamboros ugnikalnio sukeltos vulkaninės žiemos pasekme.[2] 1815 m. Indonezijoje įvyko stipriausias per paskutinius 1600 m. ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu į atmosferą buvo išmesti milžiniški kiekiai kietųjų dalelių. Be to, kelerius metus iki 1816 m. taip pat įvyko smarkių išsiveržimų, kurie prisidėjo prie atmosferos užteršimo dalelėmis (Sufrieras 1812 m., Avu 1812 m., Suvanosedžima 1813 m., Majonas 1814 m.).

1816 m. klimato kaita labiausiai pasireiškė šiaurės rytų JAV, Kanados rytų pakrantėje, Šiaurės Europoje. Pavasarį ir vasarą JAV tvyrojo tirštas sausas rūkas. Jis buvo rausvos spalvos, pro jį blyškiai švietė Saulė. 1816 m. gegužę stipri šalna nušaldė daugumą pasėlių. Birželio 6 d. sniegas iškrito Olbanyje, Meino valstijoje. Birželio pradžioje Kvebeko mieste prisnigo net 30 cm[3]. Liepą ir rugpjūtį ežerų vanduo buvo užšalęs iki pat pietų Pensilvanijos. Dažnai pasireikšdavo dideli temperatūros šuoliai – nuo neigiamų iki normalių, ar net 35 °C karščių.

Britų salose 1816 m. vasarą ištisai pliaupė smarkūs lietūs. Dideli orų pasikeitimai užfiksuoti Vokietijoje, šiaurės Kinijoje. Indijoje vėlavo vasaros musonas. Dėl liūčių patvino Europos upės, šalnos fiksuotos net rugpjūtį. Italijoje, Vengrijoje krito spalvotas sniegas. Snigo net tokiose tropinėse vietose kaip Taivanas, pietryčių Kinija.[4]

Dėl tokių orų žuvo didžioji derliaus dalis paveiktame regione. Prasidėjo badas, gyventojų neramumai, epidemijų plitimas, plėšimai. 1816–1817 m. žiema taip pat buvo neįprastai šalta. Naujojoje Anglijoje temperatūra nukrito iki -32 °C, užšalo Niujorko įlankos vandenys. Šveicarijoje smarkiai išsiplėtė Gjetro ledynas.

Dėl metų be vasaros paspartėjo JAV gyventojų migracija į vidurio vakarus.[5] Tais metais sukurta daug tamsių, apokaliptinių kūrinių (Džordžo Bairono „Tamsa“, Meri ŠeliFrankenšteinas“, Džono Polidorio „Vampyras“).[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]