Meisenas

Koordinatės: 51°9′49″ š. pl. 13°28′39″ r. ilg. / 51.16361°š. pl. 13.47750°r. ilg. / 51.16361; 13.47750 (Meisenas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Meisenas
vok. Meißen
      
Miesto vaizdas 2006 m.
Meisenas
Meisenas
51°9′49″ š. pl. 13°28′39″ r. ilg. / 51.16361°š. pl. 13.47750°r. ilg. / 51.16361; 13.47750 (Meisenas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Saksonija Saksonija
Apskritis Meiseno apskritis
Gyventojų (2020.12.31.) 28 231
Plotas 30,92 km²
Tankumas (2020.12.31.) 913 žm./km²
Altitudė 106 m
Tinklalapis www.stadt-meissen.de
Vikiteka Meisenas

Meisenas (vok. Meißen) – miestas rytų Vokietijoje, Saksonijos federacinėje žemėje. Meiseno rajono administracinis centras. Upių uostas. Įsikūręs abiejuose Elbės upės krantuose, apie 25 km į šiaurės vakarus nuo Dresdeno.[1] Gyventojų 27 tūkst. (2012 m. duomenys).

Miestas nuo XVIII a. pr. garsėja porceliano dirbiniais,[2] yra porceliano muziejus. Yra XIII–XIV a. gotikinės architektūros pastatų, kaip antai Albrechtsburgo pilis, gotikinė Meiseno katedra ir Dievo Motinos bažnyčia.[2] Apylinkėse kasamas kaolinas, iš kurio daromi porceliano dirbiniai.[2] Taip pat auginami vynmedžiai,[1] gaminamas vynas.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis kilo nuo polabų genties dalemincų gyvenvietės Mis(s)ni, pavadintos pagal nedidelę Mis(s)na upę. Jį 929 m. įkūrė karalius Henrikas I Paukštininkas,[2][3] šiose vietovėse pastatęs pilį, apie kurią ir kūrėsi miestelis.[1] 968 m. tapo Meiseno markgrafystės ir vyskupijos centru.[1][2] Tais pačiais metais įkurta Meiseno vyskupystė.

1018 m. miestelis perėjo Boleslovo I Narsiojo valdžion ir atsidūrė Lenkijos karalystės sudėtyje. Paskiau, 1032 m., atiteko Šventajai Romos imperijai, o 1089 m. perėjo į Vetinų dinastijos rankas.[1][2] Anot istorinių dokumentų, nuo 1150 m. vadinamas miestu. 1205 m. miestui suteikta privilegijų.[1]

1260 m. buvo pradėta Meiseno katedros statyba ant tos pačios kalvos, kur stovėjo Albrechtsburgo pilis. 1332 m. Meisenui suteiktos miesto teisės.

Katalikų vyskupystės veikla buvo nutraukta 1581 m., o 1559 m. priėmus reformaciją, ši tapo protestantiška.[1][2]

1710 m. Meisene pagamintas pirmasis europietiškas porcelianas.[1]

Antrojo pasaulinio karo metu Meisene veikė Flosenburgo koncentracijos stovyklos skyrius.[4] 1949–90 m. Meisenas priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.[1]

Porcelianas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meisenas nuo XVIII a. pradžios garsėja porceliano dirbinių, gaminamų iš kaolinito, gamyba.[1] Meiseno porcelianas buvo pirmasis aukštos kokybės porcelianas, pagamintas už Oriento (Rytų) ribų.

Pirmasis Europoje porcelianas buvo pagamintas Meisene 1710 m.,[1] kai Karališkoji porceliano gamykla buvo atidaryta Albrechtsburgo pilyje. 1861 m. gamyba perkelta į Trybrišo upės slėnį Meisene, kur buvo atidarytas porceliano fabrikas. Pastatas tebestovi toje vietoje. Be porceliano, buvo gaminami ir kitokie keramikos dirbiniai.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Meisenas yra užmezgęs partnerystės ryšius:[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Meissen. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-17.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 Meissen. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-011-17.
  3. Bachrach, David (1 August 2013). „Henry I of Germany's 929 military campaign in archaeological perspective“. Early Medieval Europe. Oxford: Wiley Blackwell. 21 (3): 327. doi:10.1111/emed.12020. S2CID 161201353.
  4. Christine O’Keefe. Concentration Camps. tartanplace.com
  5. „Städtepartnerschaften“. stadt-meissen.de (vokiečių). Meissen. Nuoroda tikrinta 2021-02-23.