Liono II susirinkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liono II susirinkimas – keturioliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs Lione 1274 m.[1]

Susirinkimą sušaukė popiežius Grigalius X. Svarbiausi Susirinkimo tikslai buvo: siekis sudaryti Katalikų ir Graikų bažnyčių uniją, paskelbti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę ir reformuoti Bažnyčią. Susirinkime dalyvavo apie 300 vyskupų, 60 abatų ir daugiau nei tūkstantis kitų dvasininkų. Susirinkimo metu Bizantijos imperatorius Mykolas VIII Paleologas priėmė Katalikų bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir pripažino popiežiaus primatą. Tokiu būdu buvo sudaryta Katalikų ir Graikų bažnyčių unija, tačiau jai pasipriešino graikų dvasininkai. 1277 m. nepritarę unijai su Katalikų bažnyčia graikų dvasininkai nušalino graikų patriarchą ir 1281 m. unija buvo nutraukta. Susirinkimas priėmė šiuos sprendimus: nuspręsta, kad popiežiai bus renkami tik konklavoje, pritarta dviejų naujų vienuolių ordinų – pranciškonų ir dominikonų įsteigimui. Tačiau Susirinkimas dėl menkos Europos monarchų paramos nepaskelbė naujo kryžiaus žygio.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Liono II susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 426-427 psl.
  • Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1]
  • Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
  • „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsnis „Second Council of Lyons (1274)“ [2]
  • EWTN internetinė biblioteka, „http://www.ewtn.com/library/COUNCILS/LYONS2.HTM“ [3], paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner