Liono I susirinkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liono I susirinkimas – tryliktasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs Lione 1245 m.[1]

Susirinkimą sušaukė popiežius Inocentas IV. Pirmieji išlikę laiškai datuojami 1245 m. sausio 3 d. Susirinkime dalyvavo apie 150 vyskupų ir prelatų. Susirinkimas turėjo teisti imperatorių Frydrichą II apkaltintą Bažnyčios persekiojimu, erezija ir ryšiais su musulmonų kunigaikščiais. Frydrichas II į Susirinkimą nevyko, tačiau atsiuntė atstovą – Sicilijos aukščiausiąjį teisėją Tadą Suesietį. Susirinkimo protokolai neišliko, bet iš kitų tuometinių šaltinių žinoma, kad įvyko trys vieši posėdžiai: birželio 28 d., liepos 5 d. ir liepos 17 d.

Trečiajame posėdyje Frydrichas II buvo nušalintas, o jo pavaldiniai atleisti nuo ištikimybės priesaikos jam. Susirinkimas priėmė ir keletą konstitucijų dėl Bažnyčios teismų tvarkos, kryžiaus karų motyvacijos, nagrinėjo Šventosios Žemės gynimo nuo musulmonų reikalus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Liono I susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 426 psl.
  • Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1]
  • Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
  • „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsnis „First Council of Lyons (1245)“ [2]
  • EWTN internetinė biblioteka, „FIRST COUNCIL OF LYONS (1245)“ [3], paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner