Ozelio-Vikos vyskupija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ecclesia Osiliensis
Ozelio-Vikos vyskupija
Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560)
Danijos-Norvegijos dalis (1560-1572)
Blank.png
1228 – 1572 m. Flag of Denmark.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Vyskupijos (rausva) 1260 m.
Sostinė Lihula, Perona, Hapsalis, Arensburgas
Kalbos lotynų, vokiečių, estų
Valdymo forma Bažnytinė valstybė
Vyskupas
 1228–1229 (pirmas) Gotfrydas
 1560–1572 (paskutinis) Magnusas Holšteinietis
Era Viduramžiai

Ozelio-Vikos vyskupija (lot. Ecclesia Osiliensis, vok. Bistum Ösel–Wiek) arba Sare-Lenės vyskupija (est. Saare-Lääne piiskopkond) – bažnytinė valstybė, gyvavusi 12281572 m. dabartinėje vakarų Estijoje. 1435–1560 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1572 m. priklausė Danijai. Jai priklausė Saremos (vok. Ösel), Hyjumos (vok. Dagö) salos ir teritorijos žemyne (vok. Wiek).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vyskupija įkurta 1228 m. pradedant karingų estų genčių nukariavimą. Iki tol šiose teritorijose buvo estų žemės Sarema (salose) ir Lenema (žemyne). Pirmaja sostine tapo Lihula jūros pakrantėje. Pirmuoju vyskupu tapo Gotfrydas, tačiau realiai vyskupai pradėjo reziduoti tik nuo 1234 m. Nuo 1242 m. krašte vis labiau įsigalėjo Teutonų Livonijos ordinas, kuris atėmė dalį vyskupijos teritorijų.

1251 m. sostinė perkelta į Peroną. Tačiau jau po 10 metų ją nusiaubė lietuviai, ir apie 1265 m. administracinis centras perkeltas į saugesnę vietą – naują Hapsalu pilį. Ši išlaikė svarbiausias sostinės funkcijas per visą vyskupijos gyvavimą, nors vėlesniuoju laikotarpiu dalinosi jas su kitu administraciniu centru – Arensburgu Saremos saloje. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.

1559 m., vykstant Livonijos karui ir Livonijai pralaimint, vyskupas Jonas V Miunhauzenas (tuo metu jis valdė ir Kuršo vyskupiją) nutarė parduoti savo vyskupijas Danijos karalystei. Danijos karalius 1560 m. perleido teritorijas Magnusui Holšteiniečiui, kuris tapo paskutiniuoju protestantų vyskupu.

1572 m. Magnuso žemės Ozelyje buvo atimtos ir perėjo į tiesioginę Danijos priklausomybę. Čia įkurta Ozelio provincija.

Ozelio-Vikos vyskupai[taisyti | redaguoti kodą]

Estija-orn.png
Estijos istorija
Estijos priešistorė
Estų žemės
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį
Danija (Estija)
Livonijos konfederacija:
Livonijos ordinas, Ozelio-Vikos vyskupija, Dorpato vyskupija
ATR (Infliantai)
Švedija (Estija, Livonija)
Rusija (Lifliandija, Estliandija)
Vokietijos imperija (Oberostas)
Estijos Respublika (1918-1940)
Antrasis pasaulinis karas
Estijos TSR
Estijos Respublika (1990)
  • Gotfrydas, 1228–1229
  • Heinrich I, 1234–1260
  • Hermann I de Becheshovede, 1262–1285
  • Heinrich II, 1290–1294
  • Konrad I 1297?–1307?
  • Hartung, 1310–1321
  • Jakob, 1322–1337
  • Hermann II Osenbrügge, 1338–1362
  • Konrad II, 1363–1374
  • Heinrich III, 1374–1381
  • Winrich von Kniprode, 1385–1419
  • Caspar Schuwenflug, 1420–1423
  • Christian Kuband, 1423–1432
  • Johannes I Schutte, 1432–1438
  • Johannes II Creul, 1439–1457
  • Ludolf Grove, 1449–1458
  • Jodokus Hoenstein, 1458–1471
  • Peter Wetberg, 1471–1491
  • Johannes III Orgas, 1492–1515
  • Johannes IV Kyvel, 1515–1527
  • Georg von Tiesenhausen, 1528–1530
  • Reinhold Buxhoevden, 1532–1541, died 1557
  • Jonas V Miunhauzenas, 1542–1560
  • Magnusas Holšteinietis 1560–1572