Kilkio nomas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kilkio nomas
gr. Νομός Κιλκίς
GreeceKilkis.png
Valstybė: Graikijos vėliava Graikija
Periferija: Centrinės Makedonijos periferija
Administracinis centras: Kilkis
Demų skaičius: 11
Kinotitų skaičius: 1
Įkūrimo data: 1939
Gyventojų (2005): 91 828
Plotas: 2 519 km²
Tankumas (2005): 36 žm./km²
ISO 3166-2: GR-57
Pašto kodas: 61x xx
Tel. kodas: 234x0
Tinklalapis: www.kilkis.gr

Kilkio nomas (gr. Νομός Κιλκίς) – vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Makedonijos periferijos dalis. Sostinė – Kilkis (17,4 tūkst. gyv.).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.

Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra Dojrano ežeras.

Ribos[taisyti | redaguoti kodą]

Su Kilkio nomu ribojasi:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė senovės Makedonijos karalystė, kurių valdžia pasibaigė Trečiojo Makedonijos karo metu, kai kraštą užvaldė Romos imperija. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – Bizantijos imperijai.
X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno bulgarai. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.

Apie 500 m. kraštą valdė Osmanų imperija.
XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po Pirmojo Balkanų karo 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po Antrojo Balkanų karo kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:

  • Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir Strumicos.[1],
  • Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po Neuilly sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
  • Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos-Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirašymo.

Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.[2] Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.

Savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Kilkio nomo savivaldybės
Demas
(Nr. žemėlapyje)
YPES kodas Centras
(jei vadinasi kitaip)
Pašto kodas Teritorijos
kodas
Axioupoli (2) 2801 614 00 23830-3
Cherso (11) 2812 610 02 23410-5
Doirani (5) 2804 610 03 23410-9
Evropos (6) 2805 610 02 23430-6
Gallikos (3) 2802 Kampani 611 00 23430-42
Goumenissa (4) 2803 613 00 23430-4
Kilkis (1) 2806 611 00 23410-2 through 7
Kroussa (7) 2807 Terpylos 611 00 23410-4
Mouries (8) 2809 Stathmos Mourion 610 03 23410-31
Pikrolimni (9) 2810 Mikrokampos 570 01 23431-9
Polykastro (10) 2811 612 00 23430-2
Kinotita
(Nr. žemėlapyje)
YPES kodas Centras
(jei vadinasi kitaip)
Pašto kodas Teritorijos
kodas
Livadia (12) 2808 614 00 23430-3

Buvusios provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:

  • Kilkio provincija
  • Peonijos provincija (centras Goumenissa)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]
  2. Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland.