Naujoji Ispanija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Virreinato de Nueva España Naujosios Ispanijos vicekaralystė
Ispanijos imperijos valda
← 1535 – 1822 →
Vėliava Herbas
Location of Naujosios Ispanijos vicekaralystė Teritorijos apie 1795 m.
Sostinė	Meksikas
Valdymo forma	kolonija
Naujosios Ispanijos vicekaralius
1535–1549	Antonio de Mendoza
1789–1794	Juan Vicente de Güemes Pacheco de Padilla
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1535 m.
- Nepriklausomybė	1822 m.
Valiuta	Ispanijos kolonijinis realas

Naujoji Ispanija, Naujosios Ispanijos vicekaralystė (isp. Virreinato de Nueva España; 1535–1822 m.) – Ispanijos kolonijinė valda dabartinės Meksikos, Centrinės Amerikos, Karibų, Okeanijos ir Pietryčių Azijos regionuose.

Raida

Naujoji Ispanija buvo pirmoji iš 4 vicekaralysčių, kurias Ispanija įkūrė Naujajame pasaulyje. Įsteigta 1535 m., iš pradžių apėmė visas žemes į šiaurę nuo Panamos sąsmaukos, priklausančias Ispanijai. Vėliau apėmė ir Kaliforniją. Naujosios Ispanijos karalystei taip pat priskirtos Karibų jūros salos ir Meksikos įlanka, 1565 m. – net ir Filipinai.

Nors vicekaralystė buvo sukurta valdyti didelę teritoriją, tačiau realią valdžią ji turėjo tik tam tikroje Meksikos dalyje, kur vietos gyventojai buvo verčiami priimti krikščionybę, buvo steigiamos švietimo įstaigos, vystoma kalnakasyba ir žemės ūkis. Per pirmus 100 metų Naujosios Ispanijos indėnų skaičius sumažėjo nuo 25 mln. iki 1 mln.

Pirmasis vicekaralius buvo Antonijus Mendosa (Antonio de Mendoza) 1535–1549, vėliau paskirtas Peru vicekaraliumi. Paskutinis vicekaralius – Chuanas Visentė de Guemesas Pačekas de Padilija (Juan Vicente de Güemes Pacheco de Padilla) 1789–1794. Naujosios Ispanijos vicekaralystė pažabojo pirmuosius Meksikos nepriklausomybės siekius, tačiau nesuvaldė XIX a. pradžioje kilusio nepriklausomybės judėjimo Centrinėje Amerikoje.

Administraciniai vienetai ir teritorinė kaita

Visa Naujosios Ispanijos teritorija buvo dalinama į karališkasias audiencijas (isp. real audiencia), neretai vadinamas karalystėmis (isp. reyno), kuriose koncentravosi teisminė ir vykdomoji valdžia, arba generalkapitonijas (neretai vienas administracinis vienetas apjungdavo abi funkcijas). Šios buvo dalinamos į provincijas.

Naujosios Ispanijos branduolį sudarė šios audiencijos:

Vicekaralystės administraciniai vienetai 1819 m. (be Filipinų)

• Meksiko karališkoji audiencija – įkurta 1527 m. ir centrinė vicekaralystės audiencija;
• Gvadalacharos karališkoji audiencija – įkurta kaip Naujosios Galisijos karalystė 1531 m., tačiau vėliau priskirta Naujajai Ispanijai, o 1548 m. čia įkurta atskira audiencija;
• Gvatemalos karališkoji audiencija – įkurta iš karto po vicekaralystės įkūrimo, t. y. 1536 m., užkariavus majų teritorijas pietuose ir prijungus dalį Panamos audiencijos. Jai buvo priskirtos teritorijos Centrinėje Amerikoje. 1609 m. čia įkurta ir generalkapitonija, kas suteikė Gvatemalai didesnę autonomiją nuo Meksiko;
• Jukatano generalkapitonija – įkurta 1556 m., užkariavus ir prijungus Jukatano majų kraštus. Kariniais ir administravimo klausimais buvo tiesiogiai atsakinga Ispanijos karaliui, tačiau teisiniais reikalais priklausė Meksikos karališkajai audiencijai;
• Naujoji Leono karalystė – įkurta 1582 m., užkariavus ir prijungus teritorijas šiaurėje;

Šios audiencijos sudarė centrinę Naujosios Ispanijos dalį. Be jos Naujajai Ispanijai priklausė kitos audiencijos ir generalkapitonijos:

Vicekaralystė 1795 m.

• Santo Domingo generalkapitonija (Ispanijos Vakarų Indijos) – įkurta 1493 m. ir buvusi pirmoji Ispanijos valda Naujajame pasaulyje, kuriai priskirtos teritorijos Karibų jūroje ir pakrantėse (pvz., Venesuelos pakrantė, Florida). Nuo 1511 (1526) m. paraleliai egzistavo ir karališkoji audiencija. Po Naujosios Ispanijos įkūrimo Santo Domingas formaliai priskirtas šiai vicekaralystei. Nuo Santo Domingo vėliau atskirtos dvi generalkapitonijos – Kubos generalkapitonija (1510) ir Puerto Riko generalkapitonija (1582), abi pavaldžios Santo Domingo audiencijai. Kubos generalkapitonija didžiausios ekspansijos laikotarpiu 1764–1803 m. valdė ne tik Kubą ir Floridą, bet ir Ispanijos Luizianą.
• Filipinų generalkapitonija (Ispanijos Rytų Indijos) – įkurta 1565 m. ir susidėjo iš salų Mikronezijoje ir Filipinuose.
• Vidinių provincijų generalkapitonija – įkurta 1776 m. Naujajai Ispanijai vykdant ekspansiją į šiaurę. Joje įkurtos naujos provincijos (gubernijos) – Naujoji Biskaja, Naujoji Navara, Naujasis Meksikas, Naujieji Filipinai;
• Kalifornija – įkurta toliau kolonizuojant teritorijas šiaurės vakaruose. Joje įkurtos provincijos Aukštutinė Kalifornija ir Žemutinė Kalifornija.