Ifnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ifnis centre

Ifnis buvo 1 502 km² teritorija pietų Maroke, Atlanto vandenyno pakrantėje, į pietus nuo Agadiro ir priešais Kanarų salas. 1964 m. šioje teritorijoje gyveno 51 517 gyventojų ir daugiausiai vertėsi žvejyba. Dabar ši teritorija priklauso Sus-Masa-Dra regionui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 789 m. Ifnis prijungiamas prie Maroko.
  • 1476 m. Ispanija užkariavo šią vietovę ir įkūrė Santa Cruz de la Mar Pequeña miestą (Mažylio Mer Šventas Kryžius), kuris tarnavo kaip vergų prekybos punktas. Iš čia vergai buvo plukdomi į Kanarų salų cukranendrių plantacijas.
  • 1524 m. berberai iš šios teritorijos ispanus išstūmė ir iki XIX a. Ifnis priklausė Maroko sultonams.
  • 1859 m. prasidėjus kovoms dėl Afrikos pasidalinimo Ispanija ir Prancūzija pareiškė pretenzijas į Magrebą. Ispanijai pareikalavus pietinės Maroko dalies, kurioje iš seno buvo jos įtvirtinimai, 1859 m. spalio 22 d. Ifnis tapo Ispanijos užjūrio teritorija. Čia pastatomas žvejybos uostas Sidi Ifnis.
  • 1934 m. Ifnis oficialiai tampo Ispanijos kolonija. Į Sidį Ifnį savo rezidenciją perkėlė Ispanijos Sacharos gubernatorius.
  • 1958 m. Maroko išsivadavimo armija apsupo Ifnį, bet Ispanija apgynė savo koloniją ir Sadi Ifnį paskelbė savo užjūrio srities sostine.
  • 1969 m. birželio 30 d. Ispanija Ifnį grąžino Marokui.

Pašto ženklai[taisyti | redaguoti kodą]

Ifnio teritorijos pašto ženklas

Pašto ženklus Ispanija Ifniui pradėjo leisti 1941 m. ir ant jų buvo užrašas „Territorio de Ifni“. Teritorijai tapus kolonija, šis užrašas dingo, o pašto ženklai buvo leidžiami iki 1968 m. lapkričio 23 d. Daugelis ženklų taip ir nebuvo panaudoti ir tai kėlė įtarimus, kad buvo daroma siekiant pelno iš filatelistikos.


Koordinatės:29°22′N 10°11′W / 29.367°N 10.183°W / 29.367; -10.183