Leonas (Ispanija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leonas
isp. León
   Escudo de León (ciudad).svg      Bandera de León (ciudad).svg   
Kathedrale Leon.jpg
Leono katedra

Leonas
42°59′0″N 5°57′0″W / 42.98333°N 5.95°W / 42.98333; -5.95 (Leonas (Ispanija))Koordinatės: 42°59′0″N 5°57′0″W / 42.98333°N 5.95°W / 42.98333; -5.95 (Leonas (Ispanija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Kastilijos ir Leono regionas
Provincija: Leono provincija
Meras: Fransiskas Fernandesas
Gyventojų (2009): 134 305
Plotas: 39,03 km²
Tankumas (2009): 3 441 žm./km²
Pašto kodas: 24001 - 24010
Commons-logo.svg Vikiteka: LeonasVikiteka
Kirčiavimas: Leònas

Leonas – miestas Kastilijoje ir Leone (šiaurės vakarų Ispanija), prie Bernesga ir Torío upių santakos; provincijos centras. Svarbus verslo centras, apylinkėse auginamos grūdinės kultūros, vaisiai, gyvuliai. Mieste išvystyta pieno, odos, mėsos pramonė. Yra gotikinė katedra (XII–XIV a.), Šv. Izidro bažnyčia (XI a.), rotušė, Guzmán rūmai (XVI a.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas, įsikūręs Kantabrijos kalnų pietinėse prieškalnėse, žinomas nuo romėnų laikų. Antikos laikais buvo romėnų legiono stovyklavietė. VI a.VII a. Leoną valdė vestgotai, vėliau maurai, kuriuos 850 m. išvijo Astūrijos karalius Ordonjas I. Nuo 914 m. Astūrijos ir Leono karalystės sostinė. Valdant Kastilijos karaliui Ferdinandui I Leonas tapo Ispanijos Leono karalystės sostine. Po XIII a. miesto svarba sumažėjo, XVI a. smuko ir ūkis. Miestas atsigavo XIX a. netoliese pradėjus kasti akmens anglis. Per 19361939 m. Ispanijos pilietinį karą kovojo Fransisko Franko pusėje. Nuo XX a. septinto dešimtmečio dėl kaimo gyventojų kėlimosi labai išsiplėtė, tapo judėjimo dėl Leono srities autonomijos centru.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko X a. romaninė gynybinė miesto siena.

  • Romaninė Šv. Izidoriaus bažnyčia, XI a., rekonstruota XII a.XVIII a. – interjeras puoštas akmens pjaustiniais, saugomos Šv. Izidoriaus ir popiežiaus Pelagijaus I relikvijos, žemutiniame bokšte 1063 m. įrengtas karalių panteonas, jo skliautai XII a. ištapyti romaninėmis freskomis.
  • Gotikinė katedra, pradėta 1254 m., gotikinis interjero dekoras, skulptūros, vitražai, įmantriai drožinėti baldai, XIII a..
  • Renesansinis Šv. Morkaus vienuolynas, 15131549 m., plateresko stiliaus fasadas dekoruotas smulkiu kiek iškilaus reljefo ornamentu, medalionais, herbais ir skulptūromis, barokinis frontonas XVIII a. ; dabar muziejus.
  • Renesansiniai rūmai „Palacio de los Gitzmanes“, 1566 m.,
  • rotušė, 1585 m.
  • Gyvenamasis namas „Casa de Botines“, 1894 m., architektas Antonijus Gaudis, dabar bankas.
  • XV a.XVIII a. gyvenamieji namai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliai ir plentai į Gichoną, Burgosą, Valjadolidą. Yra Leono oro uostas. Išplėtota maisto, chemijos (ir farmacijos), tekstilės, keramikos, poligrafijos pramonė. Apylinkėse auginami javai, cukriniai runkeliai, daržovės.

1972 m. įkurtas Universitetas.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Garsios Didžiosios savaitės, t.p. Šv. Jono (korida, folkloriniai šokiai) ir Šv. Petro dienų šventės. Per Leoną iš Prancūzijos į Santjago de Kompostelą (Galisijos autonominė sritis) einantis maldininkų kelias „Camino de Santiago“ – Pasaulio paveldo paminklas (1999 m.). Yra Vyskupijos, archeologijos (keltų, romėnų radiniai) muziejai. Vyksta Tarptautinis vargonų festivalis. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Leonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 8 psl.