Jonas Statkus (1923)

Jonas Statkus
Gimė	1923 m. kovo 15 d. Pagramantė
Mirė	2003 m. kovo 14 d. (79 metai) Klaipėda
Palaidotas (-a)	Šatės
Veikla	vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius

Jonas Statkus (1923 m. kovo 15 d. Pagramantėje, Skuodo rajonas – 2003 m. kovo 14 d. Klaipėdoje, palaidotas Šačių kapinėse, Skuodo rajonas) – Lietuvos vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.

Biografija

Gausioje ūkininko šeimoje buvo 17-asis vaikas. 1936 m. baigė Šačių pradžios mokyklą, 1938–1940 m. mokėsi Plinkšių žemės ūkio mokykloje, savarankiškai išmoko vargonuoti. 1943–1944 m. vargonininkavo Endriejave (Klaipėdos r.), 1944–1948 m. Šateikiuose (Plungės r.), visur turėjo subūręs didelius chorus. 1948–1951 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dėst. Antanas Ilčiukas), domėjosi kompozicija, dainavo LSSR filharmonijos mišriajame chore, vadovavo avalynės kombinato mišriajam chorui – miesto chorų apžiūroje pelnė antrąją vietą, dalyvavo 1950 m. respublikinėje dainų šventėje.

1952–1953 m. Druskininkų kultūros namų meno vadovas ir vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas. Kultūros namuose suorganizavo mišrųjį chorą, kuris chorų apžiūroje laimėjo antrąją vietą, dalyvavo Vilniaus srities dainų šventėje. 1953 m. surengė Druskininkų apylinkės pirmąją dainų šventę. Nuo 1953 m. rudens Vilniaus technologinio ir lengvosios pramonės technikumų chorų vadovas. Saugumo agentų buvo persekiojamas – vienai parai pasodintas į Lukiškių kalėjimą; buvo išlaikęs stojamuosius egzaminus į LSSR konservatoriją, bet mandatinės komisijos nepriimtas.

Nuo 1955 m. Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovas. Choruose dainuodavo iki 350 vaikų ir jaunimo. Didelį choristų būrį mokytojas parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei Vilniuje. 1966–1970 m. mokytojavo Klaipėdos 12-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorams. Su mišriuoju choru 1967 m. Klaipėdos miesto chorų apžiūroje laimėjo pirmąją vietą, kelis chorus atvežė į 1969 m. respublikinę moksleivių meno ir sporto šventę Vilniuje. 1971–1974 m. buvo Klaipėdos miesto 51-ojo vaikų darželio muzikos vadovas. Daug metų vadovavo miesto muzikos mokytojų metodinei komisijai, dirigavo dainų šventėse, 1959 m. apdovanotas Liaudies švietimo žymūno ženkleliu. Tačiau nesutarė su miesto sovietine valdžia ir iš pedagoginės veiklos buvo išstumtas.

Be pedagoginio darbo, 1959 m. suorganizavo Klaipėdos miesto švietimo darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansamblį, kurį parengė 1960 m. respublikinei dainų šventei. 1960 m. suorganizavo „Žvejų“ ansamblį, vėliau išaugusį į „Pamario krašto" etnografinį ansamblį. Kolektyvas, gyvavęs iki 1974 m., buvo populiarus visame Klaipėdos krašte. 1969 m. subūrė Klaipėdos gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos vyrų chorą ir apie penkerius metus jam kūrybiškai vadovavo, nemažai koncertavo, parengė 1970 m. respublikinei dainų šventei. 1961 m. moksleivių mišrųjį chorą suorganizavo Klaipėdos politechnikume.

Nuolat jausdamas sovietinės valdžios persekiojimą, nuo 1975 m. pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Palangos bažnyčioje. Nuo 1979 m. vargonininkavo Telšių katedroje, kur subūrė net tris chorus: moterų, vyrų ir mišrųjį. 1985–1988 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Gargžduose, 1988–1989 m. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, suorganizavo didelį mišrųjį ir jaunimo chorą. 1993 m. pradėjo važinėti į Šačių (Skuodo rajonas) parapiją ir ten vargonininkauti.

Nuo 1995 m. buvo Klaipėdos pensininkų Pajūrio bendrijos „Bočiai" ansamblio meno vadovas. Su šiuo kolektyvu dalyvavo koncertuose, giedojo bažnyčiose. Buvo Žemaičių Šv. Cecilijos draugijos narys. Surinko daug medžiagos apie Kuršių neriją, užrašė lietuvių liaudies dainų, paskelbė straipsnių vietinėje ir respublikinėje spaudoje, su pedagogu Juozu Matučiu pirmieji pradėjo organizuoti Jūros šventes.

J. Statkus buvo produktyvus kompozitorius, sukūręs per 200 įvairių kūrinių. Tai dainos suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo chorams, solo ir duetų dainos, harmonizuotos liaudies dainos, giesmės, net 12 mišių, operos „Ryklė“, „Knygnešys“ ir „Niūrus likimas“, simfoninė poema „Kaukazo kalnuose", daug įvairių instrumentinių kūrinių. Dalį savo kūrinių buvo nusiuntęs į JAV – Juozo Žilevičiaus muzikologijos archyvui. 1992 m. gegužės 21 d. Klaipėdoje ir 1996 m. spalio 6 d. Šatėse surengti jo kūrybos autoriniai koncertai. Kai kurios jo dainos, giesmės ir mišios tapo populiarios ir atliekamos koncertų salėse bei bažnyčiose.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.