Lukiškių kalėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lukiškių kalėjimo pastatai
Šv. Nikolajaus ortodoksų bažnyčia įeina į Lukiškių kalėjimo kompleksą

Lukiškių kalėjimas (ofic. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas; LTIK) – tardymo izoliatorius-kalėjimas, esantis Lukiškėse (Vilnius), viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m., o tardymo kalėjimas – 1902 m. Kalėjimo projektą parengė architektas G. Trambickis, techninį projektą, sąmatą ir kalėjimo pastato brėžinius – inžinierius K. Kelčevskis. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, jo 4 padėjėjams ir prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai, mūrinė siena, juosianti visus pastatus ir kita.

1905 m. pastatyta Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė, katalikų koplyčia.

1904 m. kalėjimas buvo pradėtas naudoti. Tuomet tai buvo viena moderniausių įkalinimo įstaigų imperijoje. Statyba kainavo beveik 1,5 mln. rublių. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek ir rusų okupacijos metais.

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kalėjime bausmes atlieka LR piliečiai ir užsieniečiai.

1990 m. nuteistų kalėjime buvo 440, o 2007 m. – 148 nuteistieji.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]