Jonas Žemaitis-Vytautas
| Jonas Žemaitis-Vytautas | |
|---|---|
| Brigados generolas, partizanų vadas | |
| |
| Gimė | 1909 m. kovo 15 d. Palanga, Lietuva |
| Mirė | 1954 m. lapkričio 26 d. (45 metai) Maskva,Rusija |
| Pilietybė | Lietuvis |
| Brigados generolas, partizanų vadas | |
| Ėjo pareigas | 1949 m. vasario 16 d. – 1953 m. gegužės 30 d. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime) – lietuvių karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas.
Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 metais kovo 11-ąją pripažintas, kad jis buvo ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Biografija
Gimė 1909 m. Palangoje, po to Žemaičių šeima persikraustė į Lomžą, kur dėdė A.Daukša turėjo stambią nuosavą pieninę. Tėvai dirbo įmonėje, o Jonas mieste lankė pradinę mokyklą. [1] 1917 m. šeima pervažiavo į Raseinius, kur J.Žemaitis baigė progimnaziją. Seneliai gyveno Raseinių r. Kiaulininkų kaime, todėl jis dažnai būdavo pas senelius.1929 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarp 1936 m. ir 1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje (Ecole d’Artillerie de Fontainebleau). Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo P. Plechavičiaus vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945-ųjų tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953-iųjų pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške. 1953 gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 2009 rugpjūčio 12 Raseinių "Žemaičio" gimnazija buvo pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.
Atminimas
1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties). 1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas [2]. Kaune Jonui Žemaičiui pastatytas paminklas, o kovo 13-ą dieną, šimtųjų Jono Žemaičio-Vytauto gimimo dienos metinių proga, atidengtas jam skirtas bareljefas ant generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramuvos sienos Vilniuje. Bareljefą iškilmingai atidengė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir akademijos viršininkas brigados generolas Edvardas Mažeikis.
Apdovanojimai
- Vyčio Kryžiaus I-ojo laipsnio ordinas, 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu.
- Dimisijos brigados generolo laipsnis, 1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu.
- 2009-03-11 J.Žemaitis-Vytautas iškilmingo seimo posėdžio metu buvo pripažintas faktiniu Lietuvos prezidentu
Literatūra
- Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. „Žuvusiųjų prezidentas“. - V.: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. - 566, [1] p. - ISBN 9986-757-13-4
- Rokas Subačius. „Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai...“ - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7
