Konstantinas Bajerčius
| Konstantinas Bajerčius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1903 m. spalio 24 d. Pajotija, Plokščių valsčius |
| Mirė | 1946 m. gruodžio 5 d. (43 metai) Alytus |
| Sutuoktinis (-ė) | Magdalena Borutaitė-Bajerčienė |
| Veikla | pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Konstantinas Bajerčius-Garibaldis (1903 m. spalio 24 d. Pajotijoje, Plokščių valsčius, Šakių apskritis – 1946 m. gruodžio 5 d. Alytaus kalėjime) – Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ūkininkų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, 1919–1921 m. mokėsi Jurbarko progimnazijoje. Nuo 1924 m. mokytojavo pradžios mokyklose. 1926 m. išlaikė pradžios mokyklos mokytojo egzaminus. 1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijo pedagogikos bei lituanistikos specialybes.
Aktyviai dalyvavo katalikiškoje visuomeninėje veikloje. Už tai, kad nepritarė 1926 m. perversmui atleistas iš darbo, išsiųstas į Varnių koncentracijos stovyklą, 1929 m. dar pusę metų kalintas Varnių koncentracijos stovykloje. Dirbo savaitraščio Mūsų laikraštis redakcijoje, buvo leidinių „Darbininkas“, „Pavasaris“, „Lietuvos mokykla“, „XX amžius“ korespondentas Alytuje. Pasirašydavo Sūkurio, K. Sūkurio, K. B. S. ir kt. slapyvardžiais. [1]
1940–1941 m. dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje. 1941 m. paskirtas Alytaus mokytojų seminarijos inspektoriumi, dirbo iki savo žūties 1946 m. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje, vadovavo LF Alytaus regioniniam centrui. Organizavo LF leidinio „Į Laisvę“ perspausdinimo spaustuvę Alytuje ir šio leidinio platinimą.
Antrosios sovietų okupacijos metais dalyvavo organizuojant Alytaus regione Lietuvių fronto pagrindu ginkluoto pasipriešinimo struktūras ir pogrindinės spaudos leidybą bei platinimą ir faktiškai vykdė pasipriešinimo veiklos koordinaciją Alytaus regione. 1946 m. gruodžio 5 d. suimtas ir MGB tardymo metu užmuštas Alytaus kalėjime.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1950 m. birželio 1 d. Pietų Lietuvos partizanų vadų susirinkimo sprendimu Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui suteiktas Laisvės kovos karžygio vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. LR prezidento dekretu (po mirties) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. 1997 m. gruodžio 17 d. Pasipriešinimo dalyvių komisija (po mirties) suteikė kario savanorio statusą. 1998 m. gegužės 13 d. KAM įsakymu suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
1997 m. Konstantino Bajerčiaus vardas suteiktas Šilonių (Kaišiadorių raj.) pagrindinei mokyklai.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Trys keliai: apysaka, 1929 m.
- Žemės vieškeliais: eilėraščių rinkinys, 1930 m.
- Spindulėliai: eilėraščių rinkinys vaikams, 1930 m.
- Namuose ir giriose: proza, 1930 m.
- Zuikių žemėje: proza, 1931 m.
- Nugirstos šnekos: proza, 1937 m.
- Iš pasakų krašto: proza, 1939 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 49 psl.
- ↑ Gegužinės-Zūbiškių-Silonių partizanai. Konstantinas Bajerčius (193 p.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tautos kankinys, pedagogas ir rašytojas
- Konstantinas Bajerčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Konstantinas Bajerčius. Kaišiadorių enciklopedija.
