Kioto prefektūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kioto prefektūra (京都府; Kyōto-fu)
Japonijos žemėlapis su paryškinta Kioto prefektūra
Sostinė Kiotas
Regionas Kansajaus regionas
Sala Honšiū
Gubernatorius Keidžis Jamada
Plotas 4 612,71 km² (31 vieta)
 - % vandens 1,0
Gyventojai  (2005 m.)
 - Gyventojų 2 639 086 (13 vieta)
 - Tankis 572,13 žm./km²
Apskritys 6
Savivaldybės 28
ISO 3166-2 JP-26
Svetainė www.pref.kyoto.jp
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Prunus spachiana
 - Medis Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica)
 - Paukštis Dryžagalvė audronaša (Calonectris leucomelas)
Ivašimidzu Hačimangu, Šinto šventykla Javatoje.

Kioto prefektūra (jap. 京都府 = Kyōto-fu) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kinki regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kiotas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto miestas buvo Japonijos imperijos sostinė. Miesto istoriją galima pradėti sekti nuo VI amžiaus. Yra žinoma, kad 544 m. Aoi Macuri nukeliavo į Kiotą melsti gausaus derliaus ir gero oro.

Kiotas iš pat pradžių nebuvo Japonijos sostinė. Anksčiau sostine buvo Nara. 741 m. imperatorius Šiomu trumpam laikui perkėlė sostinę į Kuni-kyo – vietą, esančią tarp Naros ir Kioto. 784 m. sostinė buvo perkelta į Nagaokakio miestą, dabar taip pat priklausantį Kioto prefektūrai. 794 m. imperatorius Kammu perkėlė sostinę į Heian-kyo ir tai buvo šių dienų Kioto pradžia. Net ir šiomis dienomis, beveik visos senosios Kioto gatvės, namai ir šventyklos yra ten, kur ir buvo pastatyti tais metais.

Nors 1192 m. politinė jėga persidavė Kamakurai, kur samurajų klanas įsteigė šiogūnatą, Kiotas vis tiek išliko imperatoriškoji sostinė, kur bejėgiai imperatoriai bandė įsigalėti. Imperijos valdžia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m., tačiau jau po trejų metų, kitas samurajų klanas įkūrė naują šiogunatą Kiote.

1467 m. Kiote įvyko didysis pilietinis karas (Ōnin no Ran) ir didžioji miesto dalis sudegė. Japonija nupuolė į kariaujančių feodalų amžių. Tik 1603 m. Iejasu Tokugava Edo mieste (dabartinis Tokijas) įkūrė šiogūnatą, kuris ir buvo pavadintas Tokugavos šiogūnatu.

Meidži era Japoniją vėl sugrįžo į imperinę tvarką 1868 m. Imperatorius Meidži, kuris tada buvo visavaldis, sekančiais metais perkėlė sostinę į Tokiją. Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine.

Nors dauguma didžiųjų Japonijos miestų buvo visiškai subombarduoti JAV bombonešių II pasaulinio karo metu, senoji sostinė nuo to buvo apsaugota: okupacijos metu, Šeštoji JAV armija ten buvo įsirengusi štabo būstinę.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto prefektūros žemėlapis

Kiotas yra įsikūręs netoli Honšiū salos ir pačios Japonijos centro. Ši prefektūra sudaro 1,2 % visos Japonijos teritorijos. Šiaurėje Kiotas turi priėjimą prie Japonijos jūros. Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefektūromis, rytuose – su Mie ir Šigos prefektūromis, o vakaruose – su Hiogo prefektūra. Kioto vidurys yra perskirtas Tanba kalnų, o tai lemia didžiulius klimato skirtumus tarp šiaurės ir pietų.

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto prefektūroje yra 15 miestų.

Miesteliai ir kaimai[taisyti | redaguoti kodą]

Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:

Kiotamba
Kumijama
Ojamadzakis
Kasagis
Minamijamaširas
Seika
Vadzuka
Idė
Udžitavara
Inė
Josanas

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto miesto pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Šiaurės Kiote, Tango pusiasalyje, vyrauja žvejyba ir transportas, o vidurinėje Kioto dalyje – žemės ūkis ir miškininkystė. „Nintendo“ įmonės centrinė būstinė taip pat įsikūrusi Kioto mieste.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kiotas buvo ir tebėra Japonijos kultūros centras. Jis daugiau kaip 1000 m. buvo Japonijos sostine.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto prefektūroje yra 2 futbolo komandos:

  • Kyoto Purple Sanga (Kioto miestas)
  • Sagawa Printing S.C. (Muko)

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Kioto miestas yra vienas populiariausių turizmo vietų Japonijoje. Kartu su Nara, Kiotas yra mėgstamiausia vieta klasės iškiloms mokyklos baigimo proga.

Kai kurie japoniški festivaliai vyksta Kiote:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kioto prefektūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Kioto prefektūros kontūrai Kioto prefektūra
Miestas
Ajabė | Džiojas | Fukučijama | Javata | Kameoka | Kidzugava | Kiotanabė | Kiotangas | Kiotas | Maidzuru | Mijadzu | Mukas | Nagaokakijas | Nantanas | Udžis
Apskritys
Cudzukio apskritis | Funajaus apskritis | Josos apskritis | Kusės apskritis | Otokunio apskritis | Soraku apskritis


 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)
Flag of Japan.svg

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos