Halberstadt CL.IV
| Halberstadt CL.IV | |
| |
| Tipas | Pėstininkų paramos / antžeminės atakos orlaivis |
|---|---|
| Gamintojas | Halberstädter Flugzeugwerke |
| Kūrėjas | Karl Thies |
| Gamybos metai | 1918 |
| Pirmas skrydis | 1918 |
| Pradėtas naudoti | 1918 |
| Baigtas naudoti | XX a. 4 dešimtmetyje |
| Būsena | Nebenaudojamas |
| Pagrindiniai naudotojai |  - Vokietijos Imperijos KOP - Luftstreitkräfte  - Estijos KOP  - Lietuvos karo aviacija  - Lenkijos KOP .svg){kind=small} - Sovietų Rusijos KOP  - Vakarų Ukrainos liaudies respublikos KOP |
| Pagaminta vnt. | Ne mažiau 700 |
| Prototipas | Halberstadt CL.II |
Halberstadt CL.IV – Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje sukurtas „lengvosios C“ – CL klasės orlaivis, antžeminės atakos ir pėstininkų paramos – šturmo lėktuvas, kurį gamino Vokietijos Imperijos aviacijos įmonė „Halberstädter Flugzeugwerke Gmbh“, po karo keletą metų naudotas ir Lietuvos karo aviacijoje.
Projektas ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Modelį Halberstadt CL.IV 1918 m. pradžioje kaip pamainą Halberstadt CL.II suprojektavo „Halberstädter Flugzeugwerke, Gmbh“ vyriausiasis inžinierius Karlas Thiesas. CL.II užsirekomendavo kaip ypač efektyvi antžeminės paramos priemonė, todėl patobulintos versijos tikslas buvo sukurti specializuotą antžeminės atakos lėktuvą.
Modelis CL. IV buvo 0,5 m. trumpesnis, jis turėjo sustiprintą fiuzeliažą ir didesnį nei CL.II horizontalų stabilizatorių, pasižymintį didesniu sparno mosto santykiu su vidutine chorda. Šie pokyčiai kartu su vientisais balansuotais eleronais užtikrino CL. IV geresnį manevringumą.
CL.IV ginkluotę sudarė vienas arba du su propeleriu sinchronizuoti 7,92 mm kalibro LMG 08/15 Spandau piloto kulkosvaidžiai ir vienas ant žiedo sukiojamas 7,92 mm kalibro Parabellum LMG.14 šaulio kulkosvaidis, 4-5 bombos po 10 kg ir granatos.
1918 m. balandžio mėn., atlikus bandymus, Vokietijos Karinės oro pajėgos užsakė „Halberstadt" įmonei pagaminti 450, o jo rangovui – „LFG (Roland)" – dar 250 orlaivių CL.IV.
1918 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos kariuomenės fronto daliniuose buvo 136 vnt. CL.IV.[1]
Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Halberstadt CL.IV buvo vienas efektyviausių Pirmojo pasaulinio karo antžeminio puolimo orlaivių. Puikus manevringumas jam padėdavo išvengti apšaudymo nuo žemės. Jis pasirodė Vakarų fronte, ypač 1918 m. vokiečių puolimų pabaigoje.
CL.IV buvo naudojamas pėstininkų paramos misijoms. Jas vykdė keturių-šešių orlaivių grupės, skrisdamos mažiau nei trisdešimt metrų aukštyje ir slopindamos priešo pėstininkų ir artilerijos ugnį prieš pat besiveržiančius Vokietijos pėstininkus. Pasibaigus Vokietijos kariuomenės puolimo operacijoms, Halberstadt CL.IV buvo naudojami sustabdyti sąjungininkų puolimui, atakuoti priešo kariuomenės susirinkimo vietas, naktiniams išpuoliams prieš sąjungininkų aerodromus. Lėktuvas nebuvo šarvuotas, todėl nuo antžeminės paramos operacijose patyrė daug nuostolių ir netrukus buvo perkelti į žvalgybines ir mokomąsias eskadriles.[1]
Karo pabaigoje, šviesiomis, naktimis su mėnesiena, Vokietijos CL. IV eskadronai specializavosi perimti ir numušti iš misijų grįžtančius sąjungininkų bombonešius.
Po karo keletas išlikusių CL.IV buvo demilitarizuoti ir pritaikyti pašto pervežimui. Berlyno technikos muziejuje eksponuojamas I Pasaulinio karo aso P. Strahle įkurtos aviakompanijos „Luftverkehrsgesellschaft Strähle“ naudotas CL.IV.[2]
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Pirmąjį Halberstadt CL.IV (Nr. 9432) Lietuvos kariuomenė iš Kaune dislokuoto Vokietijos karo aviacijos dalinio Nr. 425 (Flieger Abtelung 425) įsigijo 1919 m. birželio 10 d. Dar penki orlaiviai iki tų pačių metų pabaigos buvo įsigyti slapta. Daugelio lėktuvų numeriai neatitiko nurodytų dokumentuose[3] – taip Vokietija mėgino išvengti Antantės daudimo pardavinėti karinį turtą ir reikalavimo sunaikinti visus karo lėktuvus. Dar šeši CL.IV buvo tarp lėktuvų, kuriuos Antantės nurodymu Vokietija perdavė Lietuvai 1920 m. kovo 8 d.[3] Iš viso Lietuvos karo aviacija naudojo 12 Halberstadt CL.IV (gamykliniai Nr. 9432, 5814, 5831, 5909, 5915, 5920, 5937, 6589, 8176, 8192, 9409, 9486).[3]
Apie Halberstadt CL.IV dalyvavimą Nepriklausomybės kovų mūšiuose duomenų nėra.[4]
1921 m. kovo 1 d. suformavus dvi kovines eskadriles, visi Halberstadt CL.IV buvo priskirti Pirmąjai (naikintuvų) eskadrilei. 1921 m. balandį buvo nurašyti 6 (Nr. 5814, 5909, 5915, 5920, 5937, 6589), 1922 m. – dar 5 (Nr. 5831, 8176, 8192, 9409, 9486).[3] Dauguma jų buvo nauidojami su vokišku kamufliažu („Lozenge“, ant vokiškų kryžių uždažius Vyčius, vėliau – Vyčio kryžius.[3] Lietuviškuose dokumentuose jo pavadinimas buvo trumpinamas į „Halb CL IV“.[3]
Katastrofos ir avarijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl gausių avarijų jie buvo praminti „skraidančiais karstais“. Dėl didleio manvringumo Halberstadt CL.IV reaguodavo net į mažiausias pilotavimo klaidas ir greitai patekdavo į slydimą ar į suktuką, tūpimo metu dėl trumpo liemes lėktuvas dažnai pašokdavo (darydavo vadinamąjį „ožį“), neretai tai baigdavosi virtimu į priekį (kapotavimas) arba ant sparno.
Aviakastrofos, kuriose sudužo Lietuvos karo aviacijos Halberstadt CL.IV ir žuvo lakūnai:
- 1919 m. rugsėjo 28 d. sudužus Halberstadt CL.IV Nr. 9432, žuvo lakūnas Fricas Šulcas (daug kur, reminatis J. Pyragiaus redaguotoje knygoje „Mūsų sparnai“ (Kaunas, 1929) padaryta klaida, nurodoma klaidinga jo žuvimo data 1919.X.28).[3]
- 1920 m. gegužės 12 d. Kaune sudužus Halberstadt CL.IV Nr. 6589, žuvo lakūnas Vytautas Rauba.
- 1925 m. tūpdamas Kauno aerodrome sudužo L. Pesecko ir J. Pranckevičiaus pilotuotas CL.IV.
Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Estijos karinės oro pajėgos [5]
- Lenkijos karinės oro pajėgos: 3 orlaiviai [6]
- Sovietų Rusijos karinės oro pajėgos – apie 20 orlaivų, įsigytų 1922 m.[1][7]
Parametrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ilgis: 6,54 m
- Sparno mojis: 10,74 m
- Aukštis: 2,67 m
- Sparno plotas: 27 m2
- Tuščio svoris: 728 kg
- Maksimalus svoris: 1.068 kg
- Variklis: 1 × 6 cilindrų vandeniu aušinamas vienaeilis stūmuoklinis 120 kW (160 AG) galios vidaus degimo variklis Mercedes D.III
- Propeleris: dvimentis, medinis fiksuoto žingsnio
- Maksimalus greitis: 165 km/h (103 mylios per valandą, 89 mazgai)
- Maksimali skrydžio trukmė: 3 valandos 15 minučių
- Kilimo laikas: į 5000 m – 32 minutės
Ginkluotė
- 1-2 su propeleriu sinchronizuoti 7,92 mm kalibro LMG 08/15 Spandau piloto kulkosvaidžiai
- 1 ant žiedo sukiojamas 7,92 mm kalibro Parabellum LMG.14 šaulio kulkosvaidis,
- 4-5 bombos po 10 kg
- 10 išoriniame laikiklyje montuojamų granatų
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Halberstadt CL.IV, airwar.ru/enc/fww1/cl4.html
- ↑ Peter W. Cohausz: . 5. Auflage. Aviatic Verlag, Oberhaching 2015, ISBN 978-3-942645-12-6, S. 48 ff.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., http://www.plienosparnai.lt/page.php?81
- ↑ Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
- ↑ Gerdessen 1982, p.76
- ↑ Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924. Warsaw: Lampart. ISBN 83-86776-34-X, pp.118-119, 295
- ↑ Grosz, Peter M. (1994). Halberstadt Cl. IV, Windsock Datafile no. 43, Albatros Productions, ISBN 0-948414-58-8, pp.4,12
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1. (DE) Cohausz, Peter W. : . 5. Auflage. Aviatic Verlag, Oberhaching 2015, ISBN 978-3-942645-12-6, S. 48 ff.
2. (EN) Gerdessen, F. „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast No 18, April – July 1982. Pages 61–76. ISSN 0143-5450.
3. (EN), Gray, Peter and Thetford, Owen. German Aircraft of the First World War. London: Putnam, 1962.
4. (RU) Halberstadt CL.IV, airwar.ru/enc/fww1/cl4.html
5. (PL) Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924. Warsaw: Lampart. ISBN 83-86776-34-X
6. (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno sparnai
7. (LT) Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno sparnai.