Eleronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eleronų inicijuoto lėktuvo šoninio supimo demonstracija.

Eleronas (iš pranc. aileron 'mažasis sparnas') – atlenkiamas valdymo paviršius, pritvirtintas galiniame orlaivio sparno krašte. Naudojami šoniniam orlaivio supimui (sukimui aplink išilginę orlaivio ašį). Abu eleronai yra sujungti, todėl vienam nusileidus, kitas pakeliamas: žemyn nulenktas eleronas padidina sparno, kuriame yra, kilimą, o žemyn nulenktas eleronas sumažina savo sparno kilimą, todėl sukuriamas šoninis supimas.

Šis įrenginys pirmą kartą pasirodė Naujosios Zelandijos išradėjo Richard Pearse 1902 m. sukonstruotame viensparniame lėktuve, bet dauguma tyrinėtojų mano, jog orlaivio skrydis vis vien buvo nevaldomas. Manoma, jog pirmas eleronais kontroliuojamas orlaivis buvo Alberto Santos-Dumont 1906 m. sukonstruotas lėktuvas 14-bis.

Vėliau nepriklausomai eleronus išrado Aerial Experiment Association ('Oro bandymų asociacija'), vadovaujama Alexander Graham Bell ir prancūzų orlaivių statytoju Robert Esnault-Pelterie.