Fanera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Penkiasluoksnė fanera su plonais apdailiniais sluoksniais.
Faneros gamybos procesas.

Fanera – lakštinė klijuotos medienos medžiaga (medienos lukšto sluoksniuotis), kurios visi ar beveik visi sluoksniai yra lygiagretūs medienos lukšto sluoksniai.

Fanera gaminama suklijuojant lukšto sluoksnius taip, kad gretimų sluoksnių pluoštas būtų statmenas (taip fanera būna tvirtesnė). Fanerą paprastai sudaro nelyginis sluoksnių skaičius, kadangi taip jos sandara būna simetriškai ir ji drėkdama kur kas mažiau persimeta, o abiejų paviršinių sluoksnių mediena turi tą pačią plaušų kryptį.

Sluoksniai suklijuojami stipriais klijais (dažnai formaldehidinėmis dervomis), smarkiai suslėgus ir aukštoje temperatūroje.

Fanerą vietoj paprastos medienos naudoja todėl, kad ji atsparesnė skilimui, deformacijoms ir tiesiog tvirtesnė. Tad ji naudojama daug kur, kur galėtų būti naudojama paprasta mediena. Pvz., dėl didesnio tvirtumo TSRS Antrojo pasaulinio karo metais kurį laiką naikintuvų LaGG-3 gamybai naudojo vadinamąją delta medieną – specialią aviacinę fanerą.

Faneros rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • pagal sluoksnių skaičių:
    • trisluoksnė fanera – sudaryta iš trijų lukšto sluoksnių
    • daugiasluoksnė fanera (angl. multi-ply; rus. многослойная фанeра) – suklijuota iš daugiau kaip trijų lukšto lakštų.
  • pagal konstrukciją:
    • apdailintoji fanera (angl. prefinished plywood; rus. прeдваритeльно отдeланная фанeра) – jos vienas ar abu išoriniai paviršiai specialiai apdoroti, todėl jo daugiau apdoroti nebereikia. \
    • bakelitinė fanera (angl. bakelite plywood; rus. бакeлизированная фанeра) – jos visi lukšto lakštai įmirkyti ar aptepti fenolio – formaldehido dervomis, todėl žymiai atsparesnė vandeniui ir kt. išoriniams veiksniams.
    • dengtinė fanera (angl. overlaid plywood; rus. облицованная фанeра) – jos vienas arba abu išoriniai paviršiai padengti nemedine lakštine medžiaga (plastikas, metalas arba kita).
      • dekoratyvinė fanera (angl. decorative plywood; rus. дeкоративная фанeра) – jos vienas arba abu išoriniai paviršiai padengti sintetinių dervų plėvelėmis ar dervose įmirkytu dekoratyviniu popieriumi
    • homogeninė fanera (angl. homogeneous plywood; rus. однородная фанeра) – jos visi sluoksniai pagaminti iš tos pačios rūšies medienos
    • mišrioji fanera (angl. mixed plywood; rus. смeшанная фанeра) – jos visi ar dalis vidinių sluoksnių arba šerdis yra kitos medienos rūšies negu išoriniai sluoksniai
    • lenktoji fanera (angl. curved plywood; rus. гнутая фанeра) – fanera, kuri gaminama ne plokščiais, o išlenktais lakštais. Naudojama baldų, patalpų apdailos detalių ir pan. gamybai.
    • žvaigždinė fanera (angl. star plywood; rus. звeздочная фанeра) – jos gretimų sluoksnių medienos pluošto kryptys ne statmenos, o sudaro, pvz., 45 laipsnius
  • pagal paskirtį
    • aviacinė fanera (angl. aircraft plywood; rus. авиационная фанeра) – skirta lėktuvų ar sklandytuvų (kartais – kitų skraidymo aparatų) gamybai. Ji gamina iš tvirto medžio, pavyzdžiui, beržo ar svietenijos (angl. mahogany) medienos lukšto, suklijuoto klijais, suteikiančio tvirtumo drėgnoje ir karštoje aplinkoje. Iš tokios faneros gamino nemažai Antrojo pasaulinio karo lėktuvų, pvz., TSRS naikintuvus LaGG-3, D. Britanijos bombonešius Mosquito.
    • išorinė fanera (angl. exterior plywood; rus. фанeра для наружного примeнeния) – suklijuota vandeniui atspariais klijais, paprastai fenol – formaldehidiniais (angl. phenol - formaldehyde). Skirta naudoti drėgnose patalpose ir atvirame ore, laivuose, nes sudrėkusi neišsisluoksniuoja ir nesideformuoja, nepraranda tvirtumo.
    • vidinė fanera (angl. interior plywood; rus. фанeра для внутрeннeго примeнeния) – suklijuota vandeniui mažai atspariais klijais, paprastai pigesniais karbamid – formaldehidiniais (angl. urea - formaldehyde glue). Skirta naudoti uždarose, sausose patalpose.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Lietuvoje pagaminta 25 tūkst. m³ faneros.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Miškų ūkio statistika 2012 m.“ (PDF). Valstybinė miškų tarnyba. 2012. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-12-02. Nuoroda tikrinta 2013-11-26.