Fieseler Fi 156

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fieseler Fi 156 Storch
Fieseler Fi 156 Storch.jpg
Tipas žvalgybinis ir ryšių lėktuvas
Kūrėjas Fieseler
Pirmas skrydis 1936 m. pavasaris
Pradėtas naudoti 1937 m. vasara
Pagrindiniai naudotojai Vokietija
Pagaminta vnt. apie 2 900

Fieseler Fi 156 Storch (Gandras) – lengvasis ryšių lėktuvas, gamintas Fieseler (Vokietija) prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu. Kitose šalyse šį lėktuvą dar ilgokai gamino privatiems naudotojams. Šis lėktuvas iki šiol garsus savo puikiomis kilimo ir leidimosi charakteristikomis – jam reikia labai trumpo pakilimo ir dar trumpesnio leidimosi tako.

1935 m. Vokietijos Reicho Aviacijos ministerija (Reichsluftfahrtministerium) paskelbė konkursą naujam ryšių lėktuvui, skirtam Vokietijos KOP (Luftwaffe). Fieseler'io pasiūlytas projektas buvo neprilygstamas savo kilimo ir leidimosi savybėmis. Be to, jo sparnai gali būti atlenkti atgal, išilgai fiuzeliažo, tad lėktuvą galima vežti sunkvežimyje ar automobiliu buksyruoti keliu.
Ilgos važiuoklės atramos turi alyvos ir spyruoklių amortizatorius, kurie leidžiantis susispaudžia iki 450 mm, kas lėktuvui leidžia nusileisti beveik bet kur. Skrendant styranti važiuoklė labai krenta į akis, todėl lėktuvas atrodo kaip ilgakojis paukštis dideliais sparnais. pagal tai jis ir buvo pavadintas „Gandru“ (Storch). Fi 156, besileisdamas prieš vėją, gali nusileisti vietoje ar net kiek nupūstas atgal.

Prototipas Fi 156A pakilo oran 1936 m. pavasarį. Jį varė 240 arklio galių variklis (Argus As 10C), lėktuvas išvystė maksimalų 175 km/val. greitį. Mažiausias skrydžio greitis buvo 50 km/val., prieš silpną vėją reikėjo mažiau kaip 45 m pakilimo tako, o nusileisti pakakdavo 18 m nusileidimo tako. Luftwaffe išsyk užsakė pirmą 16 lėktuvų seriją, kuriuos ėmė naudoti 1937 m. vduryje.

Fieseleris pasiūlė Fi 156B modelį, kuris turėjo kiek kitą sparno mechanizaciją, kiek patobulintą aerodinamiką, dėl ko didžiausias greitis padidėjo iki 208 km/val. Tačiau Luftwaffe's tai nepalaikė reikšmingu patobulinimu. Tuomet buvo pasiūlytas pagrindinis gamintas modelis – Fi 156C

Pradinė Fi 156C serija buvo maža. Fi 156C1 – triviečiai ryšio lėktuvai, Fi 156C2 – dvivietis stebėjimo lėktuvas, ginkluotas MG 15 kulkosvaidžiu gynybai. Modeliai C1 ir C2 priimti ginkluotėn 1939 m. 1941 m. juos pakeitė universalus Fi 156C3, galėjęs atlikti abi funkcijas. Paskutinis modelis buvo C5, kuris nuo C3 skyrėsi tik tuo, kad po fiuzeliažu turėjo tvirtinimo mazgą, prie kurio buvo galima pritvirtinti kino kamerą ar papildoma degalų baką. Dalis lėktuvų turėjo slidžių važiuoklę leistis sniege.

Storch'us vokiečiai naudojo visuose frontuose. Jis pagarsėjo Italijos dučės Benito Musolinio gelbėjimo operacijoje, kai vokiečių parašiutininkai buvo apsupti italų dalinių akmenuotoje kalno viršūnėje. Prieš tai Oto Skorcenio (Otto Skorzeny) vadovaujamas 90 parašiutininkų desantas nesunkiai užgrobė kalno viršūnę ir išlaisvino Musolinį. Problema buvo grįžti atgal ar bent išsiųsti išlaisvintąjį. Gelbėti pasiųstas Focke-Achgelis Fa 223 Drache sraigtasparnis pakeliui sugedo. Lakūnas Valteris Gerlachas (Walter Gerlach) lėktuvu Storch nusileido 30 m aikštelėje, paėmė Skorcenį ir Musolinį ir pakilo mažiau kaip 80 m juosta, nors lėktuvas buvo perkrautas.

Storch'as buvo paskutinis lėktuvas, numuštas oro kautynėse Vakarų fronte. Taip pat Storch'as yra vienintelis lėktuvas, kurį nutupdė grasindami pistoletu – prie jo priskrido jo „kolega“ Piper L-4 Grasshopper, ir šio ekipažas apšaudė pistoleto ugnimi.

1937-1945 m. buvo pagaminta 2900 lėktuvų Fi 156. 1943 m. pagrindinė Fieseler gamykla ėmė gaminti Bf 109, todėl Storch'ų gamybą perkėlė į Mráz gamyklą Čekijoje. Nemažai šių lėktuvų pagamino Morane-Saulnier gamykloje Prancūzijoje (nuo 1942 m. balandžio). Abiejose šiose gamyklose Storch'us gamino ir po karo civiliniam naudojimui. Pvz., Čekoslovakija 1949 m. jų pagamino 138 (juos vadino K-65 Čáp).

Karo metais ne mažiau 60 Storch'ų papuolė į sąjungininkų rankas, vienas jų tapo maršalo Montgomerio (Field Marshal Montgomery) asmeniniu lėktuvu.

Charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Tipas
Ekipažas 1 pilotas, 3 keleiviai
Keleivinės vietos
Ilgis 9,90 m
Aukštis 3,10 m
Sparnų ilgis 14,30 m
Sparnų tipas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 26,00 m²
Tuščioji masė 860 kg
Pilnoji masė
Maksimali masė 1 320 kg
Variklis (-iai) vienas oru aušinamas Argus As 10 V8 variklis
Traukos jėga 240 arklio galių (180 kW)
Kreiserinis greitis
Maksimalus greitis 175 km/h (300 m aukštyje)
Mach
Skrydžio aukštis
Maksimalus aukštis 5 200 m
Skrydžio nuotolis 380 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 4,80 m/s
Kuro atsargos
Fieseler Fi156.jpg



Commons-logo.svg Vikiteka: Fieseler Fi 156 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka