Dinozaurai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dinosauria
Tiranozauras (Tyrannosaurus rex)
Tiranozauras (Tyrannosaurus rex)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Sauropsida)
Antbūris: Dinozaurai
(Wikispecies-logo.svg Dinosauria)

Dinozaurai (lot. Dinosauria, gr. δεινός – „baisus“, σαύρα – „driežas“) yra keturkojų (Tetrapoda) gyvūnų grupė, mezozojuje nuo viduriniojo triaso (maždaug prieš 235 mln. m.) iki kreidos-terciaro masinio rūšių išnykimo prieš 65 mln. metų dominavusi Žemės sausumos ekosistemoje.

Klasikinėje sistematikoje dinozaurai laikomi išmirusia roplių grupe, kladistikos požiūriu prie dinozaurų priskiriamas paukščių, kurie išsivystė iš mažųjų dinozaurų terapodų, taksonas. Taigi, masinio rūšių išmirimo mezozojaus pabaigoje metu išmirė ne visi dinozaurai, nes paukščiai išgyveno iki šiol.

Ne paleontologų darbuose, pvz., ornitologų, tebėra taikoma zoologinė sistematika, pagal kurią paukščiai sudaro atskirą klasę. Taip pat ir kasdieninėje kalboje dinozaurai paprastai su paukščiais nesiejami.

Žinias apie dinozaurus paleontologai renka tirdami fosilijas (suakmenėjusius kaulus, odos ar kitų kūno audinių atspaudus), taip pat pėdų atspaudus, suakmenėjusius kiaušinius ir lizdus, gastrolitus ir koprolitus. Dinozaurų liekanos surandamos visuose žemynuose, įskaitant Antarktidą, nes dinozaurai atsirado tuo metu, kai visa sausuma buvo susijungusi į Pangėją. Iki šiol yra aprašyta virš 800 įvairių dinozaurų genčių ir kiekvienais metais aptinkami nauji radiniai.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Triceratopso skeletas (Smithsonian National Museum of Natural History).

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo artimiausių giminaičių archozaurų grupėje (Lagosuchus, Scleromochlus ir pterozaurų) visų dinozaurų grupių atstovai skiriasi keliais bendrai išsivysčiusiais skeleto požymiais:[1]

  • Kaukolės požymiais: nėra dalies kaktikaulio (postfrontale); gomuryje Ectopterygoid persidengia su Os pterygoideum ir kt.
  • Likusios skeleto dalies požymiais: trys ir daugiau slankstelių dubens srityje (kryžkaulyje); ranka asimetriška su sutrumpėjusiais išoriniais pirštais (IV ir V) - pas kai kuriuos terapodus jų išvis nėra ir kt.

Pirmiesiems dinozaurams būdingi visi šie požymiai, vėlesnių formų osteologija gali labai skirtis ir šios savybės gali būti nebūdingos arba nebeatsekamos.

Visi plėšrieji dinozaurai vaikščiojo ir bėgiojo ant dviejų užpakalinių kojų. Iš nedidelių plėšriųjų dinozaurų išsivystė paukščiai. Pirmaisiais paukščiais laikomi archeopteriksai, nors jie dar atrodė labai panašiai kaip ir dinozaurai. Dalis dinozaurų galėjo plaukioti, pvz., ichtiozaurai ir pleziozaurai.

Dydis[taisyti | redaguoti kodą]

Tiranozauras (Tyrannosaurus rex)
Scansoriopteryx

Didžiausios dinozaurų rūšys yra zauropodai, tarp jų yra didžiausios visų laikų Žemės gyvūnų rūšys. Didžiausias ir sunkiausias zauropodas, kurio yra turimas pilnas skeletas, yra 12 m aukščio ir 70 tonų svėręs brachiozauras. Ilgiausias žinomas dinozauras yra diplodokas, pagal kurio skeletą galima spręsti, jog jo ilgis buvo 27 metrai. Spėjama, kad buvo ir didesnių dinozaurų, tačiau tėra surasti tik jų kaulų fragmentai. Taip pagal kai kuriuos diplodokų kaulus galima spręsti, jog jų ilgis galėjo siekti 40 metrų, o argentinozauro skeleto fragmentai leidžia spėti jį svėrus iki 100 tonų. Tarp mėsėdžių dinozaurų taip pat buvo didžiulių rūšių. Didžiausias iš mėsėdžių dinozaurų, kurio turimas beveik visas skeletas, yra 12 metrų ilgio Tyrannosaurus rex. Iš kai kurių skeletų fragmentų galima spėti buvo ir dar didesnių plėšrūnų. Tarp jų yra Pietų Amerikoje rastas gigantozauras arba Afrikos spinozauras, kurie greičiausiai buvo dar keliais metrais ilgesni. Pagal dar Sasso et al. studiją (2006), kuri remiasi tik atskirais kaulų fragmentais, didžiausi pagal ilgį ir svorį buvo terapodai spinozaurai [2].

Mažiausiems dinozaurams priklauso 2002 m. Kinijoje atrasti terapodai Scansoriopteryx ir Epidendrosaurus, nors pastarasis galbūt tėra Scansoriopteryx jauniklis. Šie maži, plunksnuoti plėšrūnai buvo maždaug žvirblių dydžio. Kiti, santykinai maži, dinozaurai buvo, pvz., Compsognathus, Saltopus, Echinodon arba Juravenator, kurių kūno ilgis siekė 60 cm ir gali būti lyginamas su kate. Mažieji dinozaurai praktiškai be išimties buvo plėšrūnai.

Kurie dinozaurai buvo didžiausi ar mažiausi tiksliai nustatyti sudėtinga, nes fosiliniai radiniai nėra išsamūs. Vidutinis dinozauras buvo maždaug didelės avies dydžio.

Kodėl kai kurie dinozaurai pasiekė išskirtinai didelius išmatavimus tebėra intensyvių tyrimų objektas. Milžiniškos rūšys išsivystė vėlyvojoje juroje ir išliko per kreidos periodą. Dinozaurai nebuvo vieninteliai milžinai - įspūdingus dydžius pasiekė ir pterozaurai, kurių sparnų plotis ankstyvojoje kreidoje galėjo siekti 12 ir daugiau metrų, bei jūrų reptilijos.

Vienas iš faktorių galėjęs paskatinti augimą buvo tai, kad juros ir kreidos periodais buvo ypač vešli augalija. Dėl to, visų pirma, zauropodai galėjo be didelių energijos nuostolių susirasti milžiniškus kiekius maisto. Atitinkamai išaugo ir mėsėdžių gyvūnų rūšys.

Kauliniai šarvai, ragai ir kaulinės plokštės[taisyti | redaguoti kodą]

Panašiai kaip vėžliai ar krokodilai, kai kurie dinozaurai turėjo kaulinį šarvą. Tarp tokių dinozaurų buvo, pvz., Ankylosaurus, Nodosaurus, Scutellosaurus ir Saltasaurus. Kai kurių jų šarvas buvo labai sudėtingas. Ankilozaurai turėjo geriausius visų laikų gyvūnų šarvus; kai kurios jų rūšys kaulines plokšteles turėjo net ant akių vokų. Nešarvuota buvo tik papilvė. Šarvus sudarė šimtai tūkstančių šarvinių plokštelių, kurių diametras buvo nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų.

Kiti dinozaurai turėjo ragus. Geriausiai išsivystę jie buvo pas raguotuosius dinozaurus (Ceratopsia), pvz., priklausančius triceratopsų ir Styracosaurus gentims, tačiau ragus turėjo ir kai kurie terapodai. pvz., Carnotaurus. Nors šie ragai atrodo atgrasiai, tačiau mažai tikėtina, kad jie buvo skirti gynimuisi. Greičiausiai jų pagrindinė funkcija buvo demonstracinė (poravimosi metu) arba kovojant su savo rūšies atstovais.

Pachycephalosauria grupės dinozaurai turėjo išskirtinai storas kaukoles. Galbūt jie kovodami tarpusavyje susitrenkdavo galvomis, panašiai kaip dabartiniai snieginiai avinai.

Stegozaurai turėjo spyglius ant uodegos ir dideles statmenas kaulines plokštes ant nugaros, kurių funkcijos iki šiol nėra iki galo aiškios.

Sistematika ir filogenezė[taisyti | redaguoti kodą]

Driežadubenių dubuo
Paukščiadubenių dubuo
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų sistematika.

Dinozaurų antbūris, kaip ir daugelis šiuolaikinių roplių, priskiriami diapsidams. Tarp diapsidų dinozaurai priskiriami archozaurams (Archosauria). Iš archozaurų grupės gyvūnų iki šių dienų išliko tik krokodilai ir paukščiai. Didieji mezozojaus jūrose gyvenę ropliai su dinozaurais nesusiję. Dinozaurai skirstomi į driežadubenius (Saurischia) ir paukščiadubenius (Ornithischia). Pagrindiniai skirtumai tarp šių grupių susiję su dubens struktūra. Driežadubeniai, prie kurių priklauso plėšrieji terapodai bei žolėdžiai, ilgakakliai zauropodai, išlaikė savo protėvių dubens struktūrą - jų gaktikaulis ir sėdynkaulis yra atsiskyrę vienas nuo kito. Tuo tarpu žolėdžių paukščiadubenių gaktikaulis ir sėdynkaulis eina paraleliai.

Dinozaurų klasifikacija iki šiol nėra baigta ir tebėra ginčų objektas. Viena vertus dar yra daug neužpildytų spragų, kita vertus kiekvienas naujas atradimas gali suteikti naujų žinių, kurios gali paveikti ir klasifikaciją. Mokslinėje literatūroje yra daugybė klasifikacinių sistemų ir kladogramų, kurias dažnai atstovauja tik nedidelė specialistų grupė.

Dinozaurų evoliucija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų evoliucija.
Eoraptor lunensis, vieno iš seniausių žinomų dinozaurų, piešinys

Nuo kitų archozaurų dinozaurai greičiausiai atsiskyrė prieš 235 mln. metų, viduriniajame triase. 20 mln. metų prieš tai, permio pabaigoje, įvyko didžiausias masinis rūšių išnykimas Žemės istorijoje, kurio metu išmirė 70 proc. gyvybės rūšių.

Seniausiais tikraisiais dinozaurais laikomi keletas radinių iš 225 mln. metų senumo sluoksnių Ischigualasto ir Santa Maria formacijose (Argentinoje ir Brazilijoje): Herrerasaurus, Staurikosaurus ir Eoraptor buvo vikrūs plėšrūnai, o Pisanosaurus - žolėdis. Tarp to laikotarpio gyvūnijos dinozaurai dar buvo reti ir anaiptol nedominuojanti grupė.

Situacija pasikeitė po kelių milijonų metų, perėjime iš karniumo į noriumą, kai masiškai išmirė pirmykščiai ropliai ir amfibijos, kurie dar vadinami paleotetrapodais. Išmirė 42 proc. tetrapodų šeimų. Vadinamieji neotetrapodai, tarp jų ir dinozaurai, užėmė atsilaisvinusias ekologines nišas. Triaso-juros sandūruje prieš 202 mln. metų įvyko dar vienas masinis rūšių išmirimas, po kurio paleotetrapodai visiškai išnyko, o juros periodu praktiškai visi (žinomi) sausumos gyvūnai, didesni nei 1 m, buvo dinozaurai.

Fiziologija ir mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų fiziologija.

Atradus pirmuosius dinozaurus mokslininkai manė, kad dinozaurai buvo šaltakraujai. Dinozaurai lyginti su ropliais ir įsivaizduoti kaip lėti, tingūs gyvūnai, kurie norėdami aktyviai judėti turi pirma pasišildyti saulėje. Dabar manoma, kad bent dalis dinozaurų grupių buvo šiltakraujai.

Dinozaurai buvo tiek augalėdžiai, tiek plėšrūs. Didžioji dalis dinozaurų buvo augalėdžiai. Mažiau buvo plėšriųjų dinozaurų, kurie medžiojo pavieniui arba gaujomis, kai grobis būdavo stambesnis. Tarp augalėdžių turbūt nebuvo konkurencijos, mažiausieji ėsdavo žolę, didesni krūmus, o zauropodai galėdavo ėsti lapus ten, kur jų nepasiekdavo niekas kitas. Kartais likdavo nusiaubti ištisi augalų plotai, nes milžiniškiems dinozaurams reikėjo milžiniško kiekio maisto. Zauropodai tikriausiai sudorodavo iki 1 tonos lapų per dieną.

Mėsėdžiai turėjo stiprius žandikaulius ir aštrius dantis, skirtus laimikiui plėšyti.

Dinozaurų tyrimų pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

1800 m. JAV Konektikuto upės slėnyje aptikti pirmieji suakmenėję dinozaurų pėdsakai. Iš pradžių, remiantis Biblija, jie palaikyti kranklio, visuotinio tvano metu Nojaus nurodymu ieškojusio sausumos, pėdsakais. 1806 m. V. Klarkas rado dinozaurų kaulų, bet palaikė juos žuvų fosilijų likučiais. Tik 1822 m. jie priskirti ropliams, aptikus dantį panašų į iguanos, tik daug didesnį. Tuo pat metu Anglijoje radus plėšriojo dinozauro liekanas, prasidėjo intensyvios dinozaurų liekanų paieškos.

Daugumos rūšių išnykimas[taisyti | redaguoti kodą]

Egzistuoja ne viena teorija, kodėl išnyko dauguma dinozaurų rūšių. Pasak vienos, į Žemę prieš 65 milijonus metų trenkėsi asteroidas (arba kometa) ir pakilus dulkėms, kurios užklojo žemę, bei atvėsus aplinkai didžioji dalis dinozaurų pamažu išmirė. Antra teorija teigia, kad tai įvyko dėl žemynų dreifo. Pamažu vėstant klimatui, išmirė ir dauguma dinozaurų, nes jie yra ropliai, o ropliai yra šaltakraujai gyvūnai, priklausomi nuo aplinkos temperatūros. Pasak kitų tyrimų [3], dauguma dinozaurų išmirė nuo apsinuodijimo Dekano ugnikalnių išsiveržimų išmestomis dujomis.

Paukščiai yra dinozaurų evoliucinė tąsa, todėl teigti, kad dinozaurai išmirė visiškai, negalima.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

Vieno iš dinozaurų – Domeykodactylus – pavadinimas suteiktas pagal radimvietę – Domeikos kalnagūbrį, taip savo ruožtu pavadintą lietuvių geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. D. E. Fastovsky, D. B. Weishampel: The Evolution and Exctinction of the Dinosaurs. – Cambridge University Press, Cambridge, 1996, 461 S., ISBN 0-521-44496-9
  2. dal Sasso, C., S. Maganuco, E. Buffetaut and M. A. Mendez. „New information on the skull of the enigmatic theropod Spinosaurus, with remarks on its sizes and affinities.“. Journal of Vertebrate Paleontology, 25(4), 888-896 (2006). 
  3. http://www.cbc.ca/technology/story/2007/10/31/volcano-dinosaurs.html?ref=rss


Commons-logo.svg Vikiteka: Dinozaurai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.