Paleobotanika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Paleobotanika (gr. paleo – senas, votany – augalas) – paleontologijos šaka, užsiimanti augalų likučių išskyrimu iš geologinių darinių, jų identifikavimu, tarpusavio ryšių ir ryšių su dabartiniais augalais, jų aplinkos nustatymu, įvairių geologinių periodų augalų pasiskirstymo žemėje dėsnius.

Pagal tyrimo objektą paleobotanika skirstoma į:

Dar skiriama:

  • Sistematinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų sistematiką
  • Morfologinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų išorinę ir vidinę sandarą.

Paleobotanika glaudžiai susijusi paleoekologija, užsiimančia priešistorinių ekosistemų rekonstravimu.