Paleobotanika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paprastojo buko (Fagus sylvatica) lapo fosilija iš Prancūzijos, datuojama prieš 3 mln. metų

Paleobotanika (gr. paleo – senas, votany – augalas) – paleontologijos šaka, užsiimanti augalų likučių išskyrimu iš geologinių darinių, jų identifikavimu, tarpusavio ryšių ir ryšių su dabartiniais augalais, jų aplinkos nustatymu, įvairių geologinių periodų augalų pasiskirstymo žemėje dėsnius.[1]

Pagal tyrimo objektą paleobotanika skirstoma į:

Dar skiriama:

  • Sistematinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų sistematiką
  • Morfologinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų išorinę ir vidinę sandarą.

Paleobotanika glaudžiai susijusi paleoekologija, užsiimančia priešistorinių ekosistemų rekonstravimu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paleobotanika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010