Gomurys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žmogaus gomurys, matyti gomurio velenas

Gomurys (lot. Palatum) - burnos ertmės viršutinę sieną sudarantis raumeninis kaulinis darinys. Yra dvi jo dalys - arčiau burnos plyšio esantis - kietasis gomurys, turintis kaulinį pamatą ir arčiau žiočių esanti dalis - minkštasis gomurys, kurį sudaro skersaruožiai raumenys. Gomurys skiria burnos ertmę nuo nosies ertmės, o minkštoji jo dalis ryjant maistą dar ir uždaro nosiaryklę, kad į ją nepatektų maistas. Gomurio vidurio linijoje gali būti sagitaline kryptimi einantis iškilimas - gomurio velenas. Jį sudaro kaulai.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Embriono galvoje iš pradžių susiformuoja bendra burnos duobė, kuri vėliau tampa atskiromis burnos ir nosies ertmėmis. Šioje duobėje 6-7 embriono savaitę susidaro pirminis neporinis gomurys, vėliau iš viršutinių žandinių ataugų, burnos ertmės šoninėse sienose vystosi dvi plokštelės - būsimos viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos. Jos auga medialiai horizontaline kryptimi ir 8-12 savaitę sudaro antrinį gomurį, priekyje susijungiantį su pirminiu. Porinių gomurio užuomazgų nesuaugimas vadinamas vilko gomuriu (lot. Uranoschisis).

Minkštojo gomurio sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Minkštąjį gomurį sudaro 5 poriniai skersaruožiai raumenys ir jų dengiama jungiamojo audinio plokštelė - aponeurozė.

1.Tempiamasis minkštojo gomurio raumuo (m. tensor veli palatini) - prasideda nuo pleištakaulio sparninėje ataugoje esančios valtinės duobės, pleištakaulio didžiojo sparno užpakalinio krašto iki pleištakaulio dyglio ir nuo ausies ortakio kremzlės priekinės sienos. Eina žemyn į priekį aplenkia pleištakaulio sparninį kabliuką, raumuo pereina į sausgyslę, kuri įsipina į minkštojo gomurio aponeurozę. Raumuo pakelia nuleistą gomurį, taip pat tai pagrindinis raumuo atidarantis ausies ortakį ir sulyginantis slėgį vidurinėje ausyje su išoriniu slėgiu.

2.Keliamasis minkštojo gomurio raumuo (m. levator veli palatini) - prasideda nuo smilkinkaulio piramidės apatinio paviršiaus į priekį nuo išorinės miego arterijos atvaros kraštų ir ausies ortakio kremzlės užpakalinio paviršiaus. Raumenų skaidulos eina nosiaryklės šonine siena ir dalis jų įsipina į aponeurozę, o dalis susipina su kitais gomurio raumenimis. Raumuo užveria įeigą į nosiaryklę.

3.Gomurinis liežuvio raumuo (m. palatoglossus) - prasideda nuo minkštojo gomurio aponeurozės apatinio paviršiaus, eina žiočių šonais ir susipina su liežuvio skersiniu raumeniu. Raumuo sudaro gomurinį liežuvio lanką, kuris su gomuriniu ryklės lanku visiškai užtveria praėjimą iš burnos ertmės į ryklę.

4.Gomurinis ryklės raumuo (m. palatopharyngeus) - prasideda nuo viršutinio aponeurozės paviršiaus, raumens skaidulos eidamos žemyn platėja ir įsipina į šoninę bei užpakalinę ryklės sienas. Susitraukdamas nuleidžia minkštąjį gomurį bei siaurina žiotis kartu su gomuriniu liežuvio raumeniu.

5.Liežuvėlio raumuo (m. uvulae) - prasideda pluošteliais nuo minkštojo gomurio aponeurozės užpakalinio nosinio dyglio ir baigiasi pačiame liežuvėlyje, kuriame kairiosios ir dešiniosios skaidulos susipina. Šis raumuo galutinai užveria nosiaryklę iš apačios.