Dielektrinė skvarba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Dielektrinė skvarba yra fizikinis dydis, parodantis kaip elektrinis laukas veikia dielektrinę medžiagą, arba kaip dielektrinė medžiaga veikią elektrinį lauką. Dielektrinė skvarba apibrėžiama kaip medžiagos, esančios lauke, gebėjimas poliarizuotis ir tuo sumažinti arba padidinti elektrinį lauką pačioje medžiagoje.

Vakuumo dielektrinė skvarba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Elektrinė konstanta.

Vakuumo dielektrinė skvarba\varepsilon_{0} (dar vadinama elektrine konstanta) yra D/E santykis vakuume:

\varepsilon_0 = \frac{1}{c^2\mu_0} \approx 8.8541878176 × 10−12 F/m (C²/(N m²)),

kur

c - šviesos greitis.
\mu_0 vakuumo magnetinė skvarba.

Santykinė dielektrinė skvarba[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurių medžiagų santykinė dielektrinė skvarba prie 21 °C (70 °F) temperatūros
Medžiaga Santykinė dielektrinė skvarba
Vakuumas 1 (pagal apibrėžimą)
Oras 1.00054
Teflonas 2.1
Polietilenas 2.25
Polistirolas 2.4–2.7
Popierius 3.5
Betonas 4.5
Stiklas 4.7 (3.7–10)
Kaučiukas 7
Deimantas 5.5–10
Žėrutis 6
Druska 3–15
Grafitas 10–15
Silicis 11.68
Metanolis 30
C5H4O2 42.0
Glicerolis 47–68
Vanduo 88–80.1–55.3–34.5
(0–20–100–200 °C)
Fluoro vandenilio rūgštis 83.6 (0 °C)
HCONH2 84.0 (20 °C)
Sieros rūgštis 84–100
(20–25 °C)
Vandenilio peroksidas 128 tirpalo–60
(−30–25 °C)
Ciano vandenilis 158.0–2.3
(0–21 °C)
Titano oksidas 86–173
Stroncio titano oksidas 310
Bario stroncio titano oksidas 15 nk–500
Bario titano oksidas 90 nk–1250–10,000
(20–120 °C)
(La, Nb):(Zr, Ti)PbO3 500-6000

Santykinė dielektrinė skvarba (arba dielektrinė konstanta) ε parodo, kiek kartų medžiagos dielektrinė skvarba didesnė negu vakuume.

 \varepsilon_r = \frac {\varepsilon}{\varepsilon_0}

kur

ε0elektrinė konstanta.

Santykinė dielektrinė skvarba matavimo vieneto neturi.