Betonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Betonas – dirbtinis akmuo, gaunamas kietėjant rišamųjų medžiagų (cemento), užpildo (smėlio, žvyro) ir vandens mišiniui. Betonas turi būti pakankamai stiprus, gerai sukibti su armatūra, pakankamai tankus.
Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, naudojami tokie pagrindiniai betono rodikliai:
- Betono gniuždomojo stiprio klasė C, lengvam betonui LC.
- Betono atsparumo šalčiui markė F.
- Betono nelaidumo vandeniui markė W.
- Lengvojo betono tankumo klasė D.
Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys betono stiprį, yra charakteristinis cilindrinis betono stipris. Šis stipris nustatomas bandant standartinius cilindrus, taip pat gali būti nustatomas bandant kubus. Tempiamo betono stipris – tai maksimalūs įtempiai, kuriuos gali atlaikyti betonas, veikiamas ašinės jėgos.

