Boleslovas Buika
| Boleslovas Buika | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1876 m. spalio 7 d. Švenčionių apylinkėse, Rusijos imperija |
| Mirė | 1940 m. kovo 9 d. (63 metai) Sen Žan Kap Fera kaimelyje tarp Nicos, Monako |
| Veikla | dailininkas, tapytojas, akvarelistas, iliustratorius |
| Išsilavinimas | Vilniaus piešimo mokykla |
| Alma mater | Krokuvos dailės akademija |
Boleslovas Buika (lenk. Bolesław Buyko, 1876 m. spalio 7 d. Švenčionių apylinkėse – 1940 m. kovo 9 d. Sen Žan Kap Fera kaimelyje tarp Nicos, Monako) – Lietuvos dailininkas, tapytojas, akvarelistas, iliustratorius.[1][2][3][4]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Boleslovas Buika gimė 1876 m. spalio 7 d. Švenčionių apylinkėse. Ūgtelėjęs mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, Remiamas filantropo Juozapo Montvilos ir tapytojo Boleslovo Rusecko 1896–1902 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje pas Jaceką Malčevskį, Leoną Vičulkovskį, 1898 m. mokėsi privačioje Iljos Repino tapybos studijoje Sankt Peterburge. 1902 ar 1903 m. apsigyveno Paryžiuje.[2] Keliavo į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Italiją.[3][5]
Nuo 1911 m. Boleslovas Buika buvo tarptautinės akvarelistų draugijos narys, lenkų „Zachęta” draugijos narys. 1912 m. jam suteiktas akademinis Prancūzijos apdovanojimas „Officier d'Académie“.[4]
B. Buika tapė aliejumi, liejo akvareles, piešė tušu plunksnele. Dalyvavo parodose, surengė personalinių parodų Londone, Paryžiuje, Varšuvoje, Lvove, siuntė paveikslus į parodas Vilniuje.[2][4] 1911 ir 1912 m. dalyvavo Vilniaus dailės draugijos, o 1912 m. – 4-ojoje Lietuvių dailės draugijos parodose.[5] 1921 m. personalinėje parodoje B. Buika eksponavo net 53 klasikinės architektūros miestų peizažus.[2] Kūrinius Paryžiaus parodų salėse su pertrūkiais demonstravo iki 1936 m.[6]
Tapė peizažus, portretus, natiurmortus, temines kompozicijas. Kūriniams būdinga laisvas potėpis, emocingumas, šiltumas. Kūryboje taikė impresionizmo, ypač plenerizmo, principus.[2][4]
Boleslovas Buika mirė Sen Žan Kap Ferate (prie Nicos).[2]
Kūrinių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Boleslovas Buika. Apleistos kapinės, 1901 m. -
Boleslovas Buika. Kaimo pakraštyje
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sudarytoja dr. Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. ISBN 978-9955-868-93-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.
- ↑ 3,0 3,1 Boleslovas Buika Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Boleslovas Buika Vilniaus aukciono svetainėje. [2]
- ↑ 5,0 5,1 Boleslovas Buika Limis.lt svetainėje [3]
- ↑ Boleslovas Buika Tartle.lt svetainėje. [4]